Kaip įveikti šiuos iššūkius ir susikurti darbingą aplinką namuose pataria ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė prof. dr. Rūta Kazlauskaitė, kuri drauge su kolege doc. dr. Ieva Augutyte-Kvedaravičiene atliko tyrimą, atskleidusį aplinkos poveikį žmogaus motyvacijai ir produktyvumui.
Iš namų visa šeima dirba pirmąkart – kaip išvengti konfliktų?
Iš biuro persikėlus dirbti ar mokytis į namus R.Kazlauskaitė pirmiausia pataria susikurti darbo namuose taisykles ir jas aptarti su kitais šeimos nariais. Kad nekiltų konfliktų, svarbu nusistatyti darbo valandas, poilsio laiką, aptarti išteklių dalijimosi principus (pvz.: jei namuose vienas kompiuteris, o juo besinaudojančių yra daugiau).
Darbui rinkitės vietą prie lango, pro kurį galite matyti gamtos elementus – mišką, parką, medžius, vandens telkinį.
Sukūrus bendras darbo taisykles su kitais šeimos nariais, mokslininkė pataria maksimaliai susitvarkyti ir fizinę aplinką. Tyrimai rodo, kad triukšmas neigiamai veikia darbo produktyvumą, tad reikėtų kiek įmanoma jį sumažinti.
Jeigu yra galimybė, patariama sureguliuoti namų temperatūrą ir vengti per didelės šilumos, nes tai mažina darbo efektyvumą. Esant galimybei R.Kazlauskaitė pataria darbo vietą įsirengti prie lango, nes moksliškai pagrįsta, kad natūrali šviesa koreliuoja su geresniais rezultatais ir produktyvumu.
„Dėmesį galime išlaikyti ribotą laiką, o jį atstatyti padeda sąlytis su gamta. Tad darbui rinkitės vietą prie lango, pro kurį galite matyti gamtos elementus – mišką, parką, medžius, vandens telkinį, t.t. Jei tam nėra galimybių, išeikite į lauką pertraukų metu ar pabaigę darbus, rinkitės ekrano užsklandas su gamtos vaizdais ar tiesiog netoliese pasistatykite augalų.
Taip pat, jei įmanoma, atskirkite darbo ir poilsio zonas. Tai padės ne tik geriau atlikti darbą, bet ir išlaikyti balansą su asmeniniu gyvenimu. Jei neturite tam atskiro kambario, susikurkite darbinę erdvę perstatydami baldus, augalus“, – pataria mokslininkė.
Jeigu yra galimybė, patariama sureguliuoti namų temperatūrą ir vengti per didelės šilumos, nes tai mažina darbo efektyvumą.
Dirbant namuose savikontrolę padeda išlaikyti net formali apranga
Persikėlus dirbti į namus vienas iš dažniausiai kylančių iššūkių – režimo palaikymas ir savikontrolė. Nutolus nuo kolegų ir viršininkų ar mokytojų akių atsiranda nemažai pagundų ilgiau pamiegoti, pažiūrėti televizorių, pasinerti į pokalbius su namiškiais.
„Režimą gali lemti darbo pobūdis. Darbo valandos gali būti lanksčios ir priklausyti nuo kintančios situacijos, kontakto su klientais realiu ar įprastu darbo laiku. Tačiau ir kitais atvejais visiškai atsisakyti darbo režimo nereikėtų. Ypač tik pradėjus dirbti iš namų, dar nėra susiformavę tam reikalingi įgūdžiai, nėra nuovokos, kas kiekvienam asmeniškai padeda, o kas trukdo.
Jei dirbti pradedama vėlai, gali tekti dirbti iki vėlumos. Tokiu principu dirbant vieną ar keletą dienų poveikio rezultatams bei savijautai greičiausiai nebus, bet ilgainiui dėl tokio ritmo gali nukentėti ir darbingumas, ir emocinė, ir fizinė savijauta“ , – sako R.Kazlauskaitė.
Visgi absoliutų susitelkimą į darbą ji vadina kraštutinumu ir rekomenduoja nepamiršti daryti pertraukas, kas valandą atsistoti ir 5–10 min. pajudėti. Atlikus vieną ar kitą užduotį reikėtų pasilepinti skaniais pietumis ar puodeliu kavos.
Savikontrolę ir režimą palaikyti padeda netgi tokių paprastų veiksmų, kaip aprangos keitimas, vykdymas. Todėl siekiantiems produktyvumo R.Kazlauskaitė rekomenduoja visiškai neatsipalaiduoti ir save motyvuoti bei kontroliuoti pasitelkus tokias smulkmenas, kaip aprangos keitimas.
„Net jei ir dirbama iš namų ir niekur neišeinama, vis tiek rekomenduojama vilkėti skirtingą aprangą darbui (tai nebūtinai turi būti formalus kostiumas), o pabaigus darbo dieną persirengti. Toks veiksmas padės atskirti darbą nuo asmeninio gyvenimo ir tarp jų išlaikyti balansą“, – akcentuoja mokslininkė.
Karantino metu socialinę izoliaciją mažina organizacijos parama
Tyrimai rodo, kad sėkmingam darbui iš namų teigiamą poveikį daro organizacijos parama. Todėl vadovai turėtų komunikuoti su darbuotoju, pasiteirauti, ar jis patenkintas darbo sąlygomis namuose, o esant neigiamam atsakymui paklausti, kaip organizacija jam galėtų padėti.
Nepamirškite daryti pertraukas, kas valandą atsistoti ir 5–10 min. pajudėti.
„Parama mažina su darbu susijusią įtampą ir stresą bei socialinę izoliaciją, kas ypač svarbu šioje karantino situacijoje. Kitas svarbus veiksnys – vadovo pasitikėjimas ir autonomijos suteikimas. Jei darbuotojas puikiai dirbo biure ir iki šiol jo kontroliuoti nereikėjo, vargu, ar tai pasikeis jam pradėjus dirbti iš namų.
Siekiant išsiaiškinti, kaip darbuotojui sekasi atlikti darbus, galima rengti susirinkimus ir nuotoliniu būdu. Šiuolaikinės technologijos tam užtikrina puikias galimybes. Inicijavus tokią darbo formą darbuotojai gaus reikiamą informaciją, turės galimybę pabendrauti su vadovu ar kolegomis ir nesijaus tokie izoliuoti, o vadovas žinos darbų eigą ir stadiją“, – sako ISM universiteto mokslininkė.
