15min YPATINGOS kartu su UAB „Biofarmacija“ kelis mėnesius kvietė visas moteris dalintis savo istorijomis. Portalo žurnalistų kalbintos mamos įkvėpė savo neeiline stiprybe, kova už vaiko gerovę, pasiaukojimu. Jos tik dar kartą patvirtintą posakį, kad dėl savo mažylių moterys yra pasiryžusios tikrai bet kam.
Sekmadienio rytą, išaušus Motinos dienai, laikas vieną laimingąją apdovanoti! Jai atiteks UAB „Biofarmacija“ maisto papildai grožiui ir sveikatai „bioODA MAX filler“.
Nugalėtoja tapo Lina Petrauskienė. Sveikiname!
Linos Šimoliūnienės gyvenimas pasikeitė susilaukus ketvirto vaiko. Dukra Viltė gimė „coliukė“, turinti šleivapėdystę, todėl jai nuo pat gimimo buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Visą savo laiką skirdama dukrai, Lina tuo pačiu turėjo kovoti prieš savo vyrą, kuris ne tik vartojo alkoholį, bet ir smurtavo šeimoje. Vis dėlto L.Šimoliūnienė net sunkiausiomis akimirkomis nenuleido rankų ir surado savyje stiprybės gyvenimą pradėti iš naujo – susikrovusi daiktus, su keturiais vaikais ji išėjo į nežinią. Tačiau šiandien gyvena ramų ir laimingą gyvenimą.
Visą interviu skaitykite ČIA.
Itin vaikus mylinti Julija Filatova niekada negalėjo pagalvoti, kad jos gyvenimas kelis kartus bus stipriai supurtytas. Netekusi pirmo vaikelio, ji rado jėgų nepasiduoti ir pastojo dar du kartus – pirmas sūnus gimė sveikas, o Julianas į pasaulį atėjo su citomegalo virusu ir pluoštu kitų ligų, dėl kurių jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Tam, kad galėtų pasirūpinti sūnumi, Julija į šalį atidėjo karjerą, mokslus, o rūpesčių turi tiek, jog draugai ją vadina bitute. Mama pripažįsta kartais be proto pavargstanti, tačiau palūžti jai neleidžia žinojimas, kad turi eiti į priekį, ir vaikų šypsenos.
Visą interviu skaitykite ČIA.
Nuo pat mažens Jurga Kančienė buvo mokoma, kad gyvenime reikia užsiimti rimtais dalykais ir menams čia vietos nėra. Ilgą laiką moteris šių žodžių klausė – tapo mama, o vienu metu ne tik augino dukrą, bet ir studijavo bei dirbo. Vis dėlto, sulaukusi 38-erių, ji suprato, kad gyvenime užsiima visai ne tuo, kuo norėtų, tad sukaupė jėgas ir pasiryžo kardinaliai pakeisti savo profesiją. Šiandien Jurga turi savo prekių ženklą, kuria drabužius, interjero aksesuarus ir pripažįsta dabar savo darbą itin mylinti.
Visą interviu skaitykite ČIA.
Kai Genutė Lukoševičienė nusprendė įsivaikinti ir atvyko apžiūrai į vaikų globos namus, ji rado vaikų eilės gale stovinčią sulysusią, nekalbančią trimetę Laisvūnę. Niekas iš globėjais tapti norinčių suaugusiųjų į ją net nežvilgtelėdavo, tačiau Genutei Laisvūnės pagailo ir ji nusprendė tapti mergaitės mama. Šiandien, jau praėjus 30 metų nuo įsivaikinimo, Laisvūnė susigraudinusi kalba apie savo mamą, kuriai yra itin dėkinga. „Mama baigusi keturias klases, iki šiol rašo su klaidomis, bet ji turėjo tai, ko kai kurios universitetus baigusios mamos neturi“, – sako dukra.
Visą interviu skaitykite ČIA.
21-erių mama tapusi Lilija Lopetaitė negalėjo pagalvoti, kad po gimdymo jos gyvenimas kardinaliai pasikeis. Dukrai diagnozavus cerebrinį paralyžių, epilepsiją ir sunkų protinį atsilikimą, jau 28-erius metus Lilija visą savo dėmesį skiria Paulinai. Nesusiklosčius santykiams su vyru, vieniša mama turėjo ne tik rūpintis dukra, bet ir auginti jaunesnį sūnų, o tam, kad galėtų išlaikyti šeimą, teko pradėti dirbti. Ji neslepia, kad viską suderinti buvo itin sunku, tačiau pripažįsta, jog šiandien su tokiu gyvenimu jau yra susitaikiusi.
Visą interviu skaitykite ČIA.
Septynis vaikus auginanti 44-erių Raimonda Masytė-Baliūnienė nuo pat pradžių žinojo, kad motinystę derins su karjera, ir savo plano laikosi iki šiol. Kurdama šeimą, Raimonda pradėjo vystyti savo verslą, kurį laiką dirbo per du darbus ir tikina nesuprantanti mamų, kurios, augindamos vieną atžalą, skundžiasi nieko nespėjančios. R.Masytė-Baliūnienė įsitikinusi – svarbiausia mokėti planuoti laiką, tinkamai auklėti vaikus, o tada motinystė kels tik malonumą.
Visą interviu skaitykite ČIA.
6-erių sūnų ir 7-erių dukrą viena auginanti Inga Kazlauskienė tik praėjus keleriems metams nuo jų gimimo sužinojo, kad abu vaikai yra autistai. Nors apie sutrikimą mama įtarė jau anksčiau, jai prireikė laiko, kol susigyveno su diagnoze. Vis dėlto šiandien Inga vadovaujasi požiūriu, kad į viską reikia žvelgti pozityviai ir kiekvieną dieną stengtis nugyventi laimingai. „Pasidžiaukite, jei vaikas išmoko pasakyti kokį nors sakinį, ir nelyginkite jo su kitais bendraamžiais“, – sako mama.
Visą interviu skaitykite ČIA.
Kai būdama 26-erių Lina Petrauskienė antrą kartą pastojo, ji neturėjo jokių įtarimų, kad po vaiko gimimo gyvenimas apsivers aukštyn kojomis. Praėjus keliems mėnesiams nuo gimimo, sūnui buvo nustatyta sunki diagnozė, kurią Ignas iki šiol turi vienintelis Lietuvoje. Dėl vaiko širdies ydos, sutrikusios koordinacijos ir raidos Linai teko turėtas svajones atidėti į šalį ir visą savo laiką paskirti kovai dėl geresnės sūnaus sveikatos. Vis dėlto mama nuo pat pradžių turėjo itin daug vidinės stiprybės ir niekada neleido sau pagalvoti apie rankų nuleidimą.
Visą interviu skaitykite ČIA.
Aurelijai Bučmytei per savo gyvenimą teko praeiti daug sunkių išbandymų – skyrybos su vyru, vieniša motinystė, o galiausiai dar gydytojų įtarimai, jog jai gali būti limfoma. Visgi diagnozei nepasitvirtinus, Aurelija, norėdama surasti gyvenimo prasmę, su sūnumi pusmečiui išvyko į Indiją, o sugrįžusi į Lietuvą, nusprendė pasinaudoti savo patirtimi ir padėti panašaus likimo moterims. „Gyvenu beveik svajonių gyvenimą ir esu dėkinga toms, kurios manimi pasitiki“, – sako ji.
Visą interviu skaitykite ČIA.
Prieš 7-erius metus susilaukusi sūnaus Manto, Simona Šikšnelytė net neįtarė, kad po kelerių metų jos gyvenimą supurtys vaikui diagnozuotas autizmas. Sunkų laikotarpį mama turėjo išgyventi viena – sugriuvo jos santykiai su vyru, atsisijojo dalis draugų, o išlikti stipriai padėjo tik specialistų pagalba, artimieji ir pats sūnus, niekada neleidęs jai nuleisti rankų. Šiandien Simona džiaugiasi Manto rodomu progresu ir sako, kad vaikas su specialiaisiais poreikiais yra ne nuosprendis, o dovana.
Visą interviu skaitykite ČIA.
