Tyrėjai parinko 36 kūdikius ir atliko bandymą. Vieniems kambaryje davė žaisti su keturiais žaislais, kitiems – su 16. Po pusvalandžio žaidimo paaiškėjo, kad su mažiau žaislų žaidę vaikai, buvo kūrybiškesni, ilgiau žaidė su vienu žaislu. Be to, ilgiau žaidė ir vieni su kitais, žaislams sugalvodavo daugiau funkcijų.
Tyrimo autoriai padarė išvadą, kad tėvai, mokyklos ir darželiai turėtų didžiąją dalį žaislų paslėpti ir reguliariai juos kaitalioti, kad paskatintų vaikus būti kūrybiškesnius ir mokytų geriau sutelkti dėmesį.
Populiariausi žaislai – reklamų ir animacinių filmų herojai
Kėdainiuose įsikūrusios žaislų išparduotuvės „Žaislų fėja“ viena iš savininkių Jurgita Valukonienė tik patvirtina, kad tėvai nevengia vaikams pirkti žaislų. Tačiau, lyginant su ankstesniais metais, žaislų pardavimai sumažėjo.
„Perka žaislus kiekvieną dieną, tik kiekis ir apimtys labai skiriasi nuo sezoniškumo, – teigė žaislų pardavėja. – Perkama tai, kas reikalingiausia. „Į ateitį“ retai kuris nusiperka.“
Tuo metu kitos žaislų parduotuvės „Funtastik“ elektroninės parduotuvės vadybininkė Nadežda Jagelo taip pat teigė, kad žaislų pardavimai sumažėjo ir tėvai be priežasties jų vaikams neperka.
„Žaislus tėvai perka, bet palyginus su praėjusiais metais, pirkimai yra sumažėję, – kalbėjo moteris. – Dažniausiai tėveliai perka žaisliukus kokia nors proga. Tai yra gimtadienio, Kalėdų, Velykų... Retas perka be priežasties.“
Natūralu, kad vaikams įdomiausi yra tie žaislai, kuriuos mato per televiziją ar iliustruoja populiarių animacinių filmų herojus. Tad tai, anot abiejų pašnekovių, atsispindi ir žaislų pardavimuose.
Pasak J.Valukonienės, labiausiai perkami yra reklamuojami žaislai, kuriuos vaikai ir tėvai mato televizijos ekranuose. „Sezoniškumas irgi daug ką lemia: šiltuoju sezonu – lauko, sporto inventorius, vėsiuoju – stalo žaidimai, funkciniai žaislai“, – patikslino pašnekovė.
N.Jagelo taip pat pritaria šiai nuomonei. „Prekių krepšelį dažniausiai sudaro žaislai, kurie yra vaikų norų sąraše. Įprastai tai būna tuo metu ant bangos esančios arba per televiziją reklamuojamos prekės: lėlytės, barbės, Poli, Patrow, Nerf, lego, kūrybiniai rinkiniai, stalo žaidimai. Tačiau reklamos didžiausią įtaką daro vyresniems vaikams, – pasakojo specialistė. – Iki metų vaikams perka barškučius, kramtukus, lavinamuosius kubus, dėliones. 1–3 metų vaikams – lavinamuosius žaislus: dėliones-kubus, dėliones ir pan., bei mašinytes, lėlytes.“
Paprastai, moterų teigimu, žaislams išleidžiamos sumos vidurkis yra apie 25 eurus. „Tėveliai, jei perka dovaną savo vaikams, tai išleidžia iki 35–40 Eur. Jei žaisliukas be progos – iki 10 eurų. Jei perkamas žaislas bus dovanojamas draugui – tai iki 15 eurų“, – dėstė N.Jagelo.
Žaislai – dėmesiui kompensuoti
Žaislų pirkėjams ne paskutinėje vietoje, J.Valukonienės teigimu, yra ir kokybė. „Kokybė labai svarbi. Mūsų parduotuvėje analogų ir nekokybiškų prekių nėra, – kalbėjo pašnekovė. – Pirkėjai tą žino ir vertina originalias bei kokybiškas prekes.“
N.Jagelo irgi sutinka, kad ypatingai pastaruoju metu daugiau skiriama dėmesio žaislų kokybei. „Tėveliai ieško laiko patikrintų gamintojų, vis dažniau klausia, ar prekė nėra pagaminta Kinijoje. Kai kuriems kokybė yra svarbiau nei kaina“, – teigė moteris.
Kad ir kaip bebūtų liūdna, tačiau net ir žaislų prekeiviai pastebi, jog tėvai vaikams žaislus dažnai perka, kaip jau buvo minėta anksčiau, stengdamiesi kompensuoti skiriamo laiko stoką. „Tas tikrai pastebima, nes pasiūlius stalo žaidimą, kur galėtų įsitraukti žaisti ir patys tėvai, dažnas atsakymas: „Neįdomu, nesudomins, negalim skirt tiek laiko...“ – apgailestavo moteris.
Tą pačią nuomonę patvirtina ir N.Jagelo. „Labai dažnai tėvai prašo tokių žaislų, kur vaikas galėtų žaisti vienas, be tėvų pagalbos, – sakė moteris. – Tačiau yra ir tokių, kurie stengiasi pirkti žaislą, kad lavintų vaiką arba galėtų žaisti kartu. Pavyzdžiui, kūrybiniai, stalo žaidimai.“
Psichologė: „Žaislų pakuotės yra net įdomesnės nei patys žaislai“
Vaikų psichologė Gintarė Jurkevičienė taip pat patvirtina tyrimo rezultatus ir sutinka, kad kokybiškam ir geram vaikų vystymuisi daug žaislų nereikia.
Buvo atliktas tyrimas, kad vaikams pakanka vos 4 žaislų. Taip, anot jo, skatinamas vaikų kūrybiškumas. Ar tai tiesa?
Iš tiesų vaikui nereikia daug žaislų. Pas dažną šiuolaikinę šeimą namai tiesiog užversti įvairiausiais žaislais, kurie tik renka dulkes, o vaikams įdomūs būna tik keletą valandų jį įsigijus. Kai žaislų daug, vaikas tarsi pasimeta masėje ir neatsirenka, su kuo norėtų žaisti, o kai žaislų keletas, lengviau susikoncentruoti. Todėl labai naudinga kartas nuo karto dalį žaislų nuo vaiko paslėpti, o paskui ištraukti kaip naujus. Ypač vaikams nenaudingi tokie žaislai, kurie atlieka tik vieną funkciją ir su juo negalima žaisti vaizduotės žaidimų ar kažką statyti.
– Kaip Jūs vertintumėte žaislų poreikį vaikams? Gal apskritai vaikams jų nereikia – užtenka tik puodų ir šaukštų?
– Kaip jau minėjau, krūvos žaislų tikrai nereikia, ypač jei tėvai tikisi, kad vaikas savarankiškai vienas pats žais su tais žaislais. Žaislai vaikui reikalingi kaip galimybė vystytis pažinti ir tyrinėti pasaulį, o ne kaip priemonės, kad tėvai būtų laisvi nuo žaidimo su vaiku. Neretai vaikams žaislų pakuotės yra net įdomesnės nei patys žaislai, nes pakuotė mintyse gali tapti bet kokiu sufantazuotu objektu, o su žaislu paprastai galima atlikti tik vieną funkciją.
– Kaip tėvai turėtų parinkti žaislus vaikams? Į ką derėtų atsižvelgti?
– Svarbiausia – renkant vaikui žaislą reikia atsižvelgti į vaiko amžių ir pomėgius. Tarkim, jei nupirksite vienerių metų vaikui barškutį, su tokiu žaislu vaikas ilgai nežais, kaip ir kelių mėnesių kūdikis, gavęs paprastą metalinę mašinėlę, ja nesusidomės. Be to, vienam vaikui patinka lėktuvai, o kitam – motociklai, vienam patinka piešti, o kitam – lipdyti. Todėl vaiko pomėgiai yra ne mažiau svarbūs.
– Kokie žaislai yra tinkamiausi, o kokių geriau būtų vaikams neduoti žaisti?
– Tinkamiausi tokie žaislai, kurie atitinka vaiko amžių ir su kuriais žaisdamas vaikas gali lavinti savo įgūdžius ar vaizduotę. O netinkami vaikui yra nesaugūs žaislai, su kuriais žaisdamas vaikas gali susižeisti ar sužeisti kitą.
– Tarkim, tėvai nori vaikui gero ir neperka jam daug ir „nenaudingų“ žaislų. Tačiau pamatęs pas draugus, vaikas natūraliai jaučiasi nuskriaustas. Kaip vaikui išaiškinti, kad tie žaislai nėra naudingi jo vystymuisi ir tėvai jam sąmoningai jų neperka?
– Galima paprastai ir paaiškinti, kad tavo turimi žaislai yra naudingi lavinimuisi, o mažiau naudingus žaislus juk gali padovanoti seneliai, dėdės ar tetos.
– Ar yra skirtumas tarp „berniukiškų“ ir „mergaitiškų“ žaislų? T.y. ar labai blogai, jei berniukas žaidžia su lėlytėm, o mergaitė – su mašinytėm?
– Jokio blogumo tame nėra. Vaikas turi pats atsirinkti, su kokiais žaislais jis nori žaisti. Dažniausiai svečiuose arba darželyje vaiką traukia tie žaislai, kurių jis namuose neturi, todėl berniukai mielai apžiūri lėles, o mergaitės mašinėles.
– Šiais skubėjimo laikais tėvai stengiasi savo dėmesio trūkumą kompensuoti žaislais ir kitais daiktais. Netgi vienos žaislų parduotuvės atstovė tai patvirtino. Ar gali būti kokių nors žaislų, kurie kompensuotų tėvų dėmesio stygių?
– Deja, tokių žaislų nėra. Vaikui svarbiausi tėvų meilė, dėmesys ir kartu leidžiamas laikas. Todėl net nėra svarbu, su kokiais žaislais žaisite su vaiku, tai gali būti ir buityje naudojami daiktai. Svarbiausia, kad skirsite laiko ir dėmesio vaikui. Yra paskaičiuota, kad su vaiku per dieną reikia kartu pažaisti bent 30 minučių tam, kad jis jaustųsi mylimas ir svarbus.
Kai vaikas negauna tokio išskirtinio dėmesio gali atsirasti vaiko elgesio problemų, todėl žaislo, galinčio atstoti tėvų meilę, nėra. Visgi 30 minučių tikrai nėra daug. Tai investicija į gerą santykį su savo vaiku.
– Ar yra amžiaus riba, iki kada vaikams derėtų žaisti su žaislais, o kada jau turėtų baigti tuos žaidimus?
– Tokios ribos nėra, tik keičiasi žaislai ir žaidimo pobūdis. Kai vaikas įžengia į paauglystę, jis natūraliai atsisako daugumos žaislų ir juos padovanoja ar kam nors atiduoda. Priverstinai iš vaiko atimti jo turimų žaislų tikrai nereikia. Vaikas pats atsirenka, kiek ir su kokiais žaislais jis nori žaisti. Kiekvienas vaikas bręsta individualiai.
