Vaikystė – pats imliausias metas. Viskas šiuo amžiaus tarpsniu išmokstama kuo lengviausiai, o tėvų diegiamos vertybės dažniausiai tampa visą gyvenimą lydinčiais įpročiais.
Kalbant apie ekologiją, su gailesčiu tenka konstatuoti, kad esame prarastoji karta. Senieji mūsų įpročiai pernelyg įsišakniję, juos nelengva, o kartais ir beveik neįmanoma keisti naujais. Senieji papratimai tarsi usnys vis kiša savo daigus, nori kerotis, nors tu ką. Aišku, žmogaus valia – beribis dalykas. Jei rimtai užsispiri, savo gyvenimą gali pakeisti visu šimtu procentų. Bet ar daug kas iš mūsų gali pasigirti tokia valia? Ypač jei kalbama apie kažkokią ekologiją, kuri daugeliui atrodo labiau žaidimas ar tuščias mados klyksmas nei tikrasis gyvenimo būdas.
Su vaikais viskas paprasčiau. Jiems nereikia pasitelkti tiek valios, nes įpročiai ir nuostatos tvirtai dar susiformavę. Mažiesiems visa informacija nauja ir negirdėta. Trumpai tariant, kokius įpročius įdiegsite, tokie ir taps norma. Taigi šiuo atveju posakis „lenk (ne laužk!) medį, kol jaunas“ būtų laiku ir vietoje. Galime drąsiai sakyti, kad ekologijos požiūriu vaikai yra žaliojo gyvenimo ateitis. Ir tai nebus joks lozungas.
Iš tiesų naujoji karta gali iš esmės pakeisti pasaulį. Na, o mes galime prie to prisidėti suteikdami savo atžaloms tinkamų žinių. Ar ir čia reikės valios? Aišku, be šio komponento nė iš vietos. Juk seniai žinoma – geriausiai vaikai mokosi ne iš moralų, o iš tėvų pavyzdžių. Jūsų dėmesiui žiupsnis naudingų patarimų, kaip auginti „žaliąjį“ vaiką.
Padėkite pamilti gamtą ir pasaulį
Kaip manote, kodėl vaikas abejingai laužia medelį, vidury nuostabios žalios pievelės daužo butelį? Tikrai ne dėl to, kad yra nepataisomai blogas. Tai yra ženklas, kad tėvai pernelyg mažai su juo bendrauja ir nepaaiškina, kokios tokio elgesio pasekmės. Vaikas nesupranta, koks tas medelis yra svarbus planetai ir jam pačiam, kad aštrios jo sudaužyto butelio šukės niekur nedings – pievelėje gulės begalę metų...
Bėda yra ta, kad mes, šiuolaikiniai miesto žmonės, pernelyg atitrūkome nuo gamtos, nejaučiame jos pulso. Mūsų vaikai dienų dienas kiurkso uždaryti pilko monolito „dėžutėse“, vadinamose namais, darželiais, mokyklomis. Na, o grynu oru vadinamas tokio pat pilko betono kiemas, šalia kurio gatvėmis be perstojo zuja teršalus spjaudantys automobilai.
Jei norime išugdyti naują žaliąją kartą, būtina grįžti į tikruosius namus – gamtą. Aiškinkite vaikams, iš kur mūsų Žemėje atsiranda oras, kas bus, jei naikinsime miškus, deginsime nuodingas atliekas, šiukšlinsime aplinką. Akcentuokite, kad viskas pasaulyje susiję, kad kenkdamas gamtai kenki ir pats sau. Jei šia tema stinga žinių, drauge su vaikais skaitykite knygas ar straipsnius ekologijos temomis, specialiai vaikučiams yra sukurta ir mokomųjų svetainių (pavyzdžiui, http://www.ekopamokos.lt ir kt.).
Pradžia bus nuostabi, jei neatidėliodami dar šiemet su vaikučiais dalyvausite bent vienoje šiukšlių rinkimo talkoje, pasodinsite nors vieną medelį, ant palangės ar balkone iš sėklos užauginsite daigelį ar užveisite mažą daržiuką. Tegul pamažu tai tampa gražia kasmete tradicija. Vaikai labai jautrūs gamtai, tereikia jų viduje snūduriuojantį tą jausmą pažadinti...
Mokykite taupyti gamtos išteklius, rūšiuoti šiukšles
Šia tema nereikia skaityti begalinių didaktinių pamokėlių. Pasistenkite, kad kai kurie dalykai taptų kasdieniais atžalos įpročiais. Iš pradžių jam galbūt reikės nuolat priminti, bet vėliau, matysite, tai taps kone natūraliu refleksu.
Įpratinkite vaikus taupyti elektros energiją, tarkim, rūpestingai uždegti ir užgesinti šviesą kaskart įeinant į savo kambarį ir iš jo išeinant. Ilgainiui įpratę tai daryti, jie taip elgsis visur ir visada.
Mokykite vaikus pažaidus išjungti elektroninius žaislus. Juk taip ilgiau neišsikraus baterijos. Kad skambėtų įtaigiau, vaikui galite paaiškinti, pavyzdžiui, „kad šis elektroninis šunelis galėtų eiti ir loti, jis turi pailsėti ir pamiegoti.“
Būtų geriausia, jei žaisluose įtaisytumėte įkraunamas baterijas. Ketindami baterijas įkrauti, nepraleiskite progos vaikams papasakoti, kuo šis prietaisas svarbus, iš kur atsiranda elektra ir kodėl reikia ją taupyti.
Jei jūsų vaikai jau išaugę iš žaislų amžiaus, taip pat dar ne viskas prarasta: kalbėkitės su jais apie tai, kiek elektros energijos iššvaistoma nuolat paliekant neištrauktus iš elektros lizdo kompiuterio, televizoriaus, telefono kroviklio ir kitų prietaisų kištukus.
Kad jau prakalbome apie išteklių taupymą... Nepamirškite pakalbėti ir apie vandenį, pabrėžti, kad jis – žmonijos turtas ir labai svarbu jį tausoti. Nebūtina iškart pasakoti apie vandenynus. Pradėkite nuo mažų, bet kasdienių dalykų: paaiškinkite, kodėl nevalia be saiko turkštis po dušu ir kiek taip išeikvojama vandens. Būtų puiku, jei vaikas įprastų taupiai valytis dantis. Šiuo tikslu įtaisykite jam spalvingą stiklinaitę ir pasidžiaukite, kad vandenuko bus sunaudota kur kas mažiau nei palikus atsuktą čiaupą.
Šiukšlių rūšiavimas. Tai galėtų būti atskiro straipsnio tema, bet šįkart priminsime trumpai. Būtų labai smagu, kad vaikas nuo mažų dienų šiukšlių rūšiavimą suprastų kaip būtinybę. Iš pradžių pakaktų, jei jo kambaryje atsirastų atskira dėžutė, skirta rinkti panaudotą popierių. Būtinai išmokykite tinkamai utilizuoti elektros baterijas iš žaislų. Rinkite jas į kokį nors indelį, o paskui drauge su atžala nuneškite į surinkimo tašką. Tokių taškų esama įvairiose parduotuvėse, prekybos centruose ir kt.
Pratinkite mažiau vartoti
Ko gero, niekam ne paslaptis, kad didžiulės žaislų gamintojų korporacijos samdosi vaikų psichologus, kad šie kurtų vaikams kuo įtaigesnę reklamą, labiau viliojančias pakuotes ir pan. Trumpai tariant, augina užkietėjusį vartotoją. Ir nieko čia nepadarysi. Verslas tam ir yra verslas, jo paskirtis – uždirbti pinigus. Na, o mūsų, tėvų, paskirtis – atsijoti grūdus nuo pelų ir išauginti protingus ir išrankius vartotojus, kurie perka tik tai, ko iš tiesų reikia, – būtent toks yra ekologiško gyvenimo principas.
Taigi pats metas pradėti nuo žaislų. Vaikas privalo suprasti, kad žaislai negali būti perkami, kada papuola ir kokie papuola. Žaislas yra daiktas, išmestas jis teršia pasaulį – tai pajėgus suprasti net keturmetis. O kuo žaislas prastesnės kokybės, tuo greičiau jis keliauja į šiukšlyną.
Dėl žaislų patartume štai ką: pirkite geriau mažiau, bet geros kokybės, skatinkite vaiką kurti, pačiam gamintis žaislus, kurkite su juo drauge. Puikus dalykas yra mainai. Juk tikriausiai jūsų draugų ar giminaičių vaikai taip pat turi gausybę pabodusių žaislų. Kodėl gi nesurengus mainų šventės? Jūsų vaikutis galėtų išmainyti žaislus, kuriais nežaidžia, į draugams pabodusius žaislus. Jei neturite su kuo mainyti, yra interneto portalų, kuriuose tai galima padaryti, pavyzdžiui, http://www.mainyk.lt ir kt.
Reikėtų pastebėti, kad vaikučiai greitai išauga ne tik žaislus. Tikriausiai kiekviena mažylį (ypač pirmagimį) auginanti mama sutiks, kad dar besilaukdama priperka begales daiktelių, kurių paskui beveik nereikia. Ką jau kalbėti apie drabužėlius, batukus... Argi verta vaikytis tuštybės ir laikytis įsikibus principo: „Mano vaikui tik visa kas geriausia ir madingiausia“. Toks požiūris ne tik neekonomiškas, bet ir labai neekologiškas. Jūsų vaikutis tikrai neatrodys prasčiau, jei pirksite jam kito mažylio kartelį kitą naudotus daiktelius ar dėvėtus drabužėlius. Juk vaikučiai taip greitai auga, kad tie daiktai būna tarsi nauji. Atrodo smulkmena, o kiek galima sutaupyti. Ir pinigų, ir gamtos išteklių. O jei tuos drabužėlius, vežimėlius, maniežus ir kitokį turtą paskui dar padovanosite kitam mažyliui. Tai bus tiesiog sveikintina.
Rūpinkitės sveika mityba
Kodėl vaikai jaučia potraukį valgyti nesveiką maistą? Ne vieni tėvai akimirksniu replikuos, kad kalta aplinka. Taip, tiesa – kalta aplinka. Bet... kas gi yra toji aplinka? Tai juk mes, žmonės. Būsime negailestingi ir pasakysime: daugelio žalingų mitybos įpročių vaikus išmokome mes patys – gera linkintys tėvai. Juk gimę vaikučiai būna patys ekologiškiausi pasaulyje valgytojai. Pripažįsta tik gryną pienuką, vėliau gryną košę. Ir tik mes, mylintys tėveliai, jiems parodome, kas yra cukrus, spalvingas saldainiukas, pieniškos dešrelės, gazuoti vaisvandeniai... Paskui piktinamės, ir kodėl tas vaikas nevalgo ekologiško vaisiaus, o čiumpa pakelį traškučių.
Jei šiuo klausimu atsakingai padirbėtumėte nuo lopšio, vaikučiui ūgtelėjus pasidžiaugtumėte puikiais rezultatais. Patikėkite, vaikai tikrai nelinki sau bloga, paprasčiausiai beveik nieko neišmano apie sveiką ir nesveiką mitybą. Nesveiką maistą valgo tik dėl vienos priežasties – jam skanu. O skanu tik dėl to, kad tai yra įprasta. Tačiau jei nuo mažumės bus aiškinama ir, suprantama, rodoma savo pavyzdžiu, kaip svarbu sveikai maitintis ir kokios žalos gali pridaryti gausiai vartojamas nesveikas maistas, išėjęs į žalingų pagundų kupiną pasaulį, vaikas pamažu atsirinks. Juk nė vienas nenori būti storas, ateityje sirgti baisiomis ligomis ir pan.
