„Anksčiau nevaisingumo problemos būdavo daug labiau slepiamos, tačiau dabar dažnai sulaukiu pasisakymų, kad atvykti į konsultaciją pastūmėjo draugai ar artimieji, kurie šiuo keliu dabar eina ar jau ėjo. Labai džiaugiuosi, kad pacientų aplinkoje vyksta vis drąsesnės diskusijos – sako dr. V. Žitkutė. – Pacientų turime daug, dažnai pasvarstome, kad nesvarbu ar vasara, ar žiema, Kalėdos ar Velykos – jeigu pora tvirtai pasiryžusi priimti mūsų pagalbą, metų laikas nesvarbus.“
Gydytoja nori paneigti susidariusį įspūdį: jeigu pora kreipiasi į vaisingumo specialistą, tai jiems neišvengiamai ir nedelsiant reikės atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūrą mėgintuvėlyje. „Taip tikrai nėra ir net jei šios procedūros reikės, ji nedaroma iškart. Labai priklauso nuo poros situacijos, kiekvienas atvejis yra individualus“, – sako gydytoja.
Pagalbinis apvaisinimas vieniems skamba kaip brangi procedūra, kitiems – problemos sprendimo būdas yra nepriimtinas pagal religinius ar kitus įsitikinimus. Visgi gydytoja dr. V. Žitkutė sako, kad yra ne vienas būdas, kaip galima padėti porai susilaukti vaikelio.
– Gydytoja, dėl kokių priežasčių porai gali nepavykti pastoti?
– Remiantis tarptautine statistika, vyrų sveikatos problemos lemia 20–30 proc., moterų – 20–35 proc., abiejų partnerių – 25–40 proc. visų vaisingumo sutrikimų atvejų. Vis dar išlieka nemaža dalis neaiškios kilmės nevaisingumo, tai sudaro 10–20 proc.
Vienas iš labai svarbių aspektų, kurį turime aptarti su pacientais – gyvenimo būdas. Yra teorijų, kad dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų, greito maisto, maiste esančių cheminių priedų, konservantų, aplinkos užterštumo, didelio patiriamo streso, mažo fizinio aktyvumo, piknaudžiavimo žalingais įpročiais, atsiranda tam tikros būklės ar ligos, kurios gali turėti įtakos nevaisingumui bei smarkiai mažinti pastojimo šansus.
Taip pat turime sunerimti ir atkreipti dėmesį į per didelį ar per mažą kūno masės indeksą (KMI) turinčius pacientus. Daugelis moterų, turinčių per mažą svorį, antsvorį ar nutukimą, neturi problemų pastoti. Tačiau nemaža dalis jų turi ovuliacijos sutrikimų. 18,5 ar mažesnis KMI (per mažas svoris) dažnai sukelia nereguliarų menstruacinį ciklą ir gali visiškai sustabdyti ovuliaciją.
Tyrimai parodė, kad nutuksios moterys rečiau pastoja ir turi didesnį persileidimo dažnį. Vyrų nutukimas gali būti susijęs su testosterono ir kitų reprodukcijai svarbių hormonų kiekio pokyčiais, kurie lemia mažą spermatozoidų skaičių ir judrumą.
Iš moteris kamuojančių nevaisingumo priežasčių, viena dažniausių, kurią gali patirti kone kas trečia – ovuliacijos sutrikimai. Apie 15 proc. nevaisingumo lemia endometriozė; taip pat po anksčiau buvusių operacijų ar uždegiminių procesų pilve atsiradusios sąaugos, dėl kurių gali atsirasti ir kiaušintakių nepratekėjimas.
Dalį priežasčių sudaro įvairūs hormoniniai sutrikimai, kurie siejami su kitomis ligomis, pavyzdžiui, skydliaukės, antinksčių ar kasos patologija, galvos smegenų liaukų sutrikimais ir pan.
Iš vyrų pusės, net trečdalis priežasčių – neaiškios kilmės sutrikimai. Nemažą dalį mūsų pacientų sudaro vyrai, kurie vaikystėje, paauglystėje ar šiuo gyvenimo metu turėjo operacijų, susijusių su lytine sistema, urogenitalinių infekcijų, varikocelę ir kita. Didelę riziką kelia nuolatinis rūkymas ar alkoholio vartojimas. Kad ir kaip keistai nuskambėtų – karštis yra neigiamas veiksnys vyriškiems organams ir jų funkcionavimui.
Pavyzdžiui, sportininkai ar darbuotojai, kurie visą dieną turi vilkėti specialius aptempus kostiumus, dirbti karštoje aplinkoje bei vyrai, labai dažnai besilankantys pirtyse ar karštose voniose, patiria didesnę riziką, kad jų spermos kokybė bus blogesnė.
Dar nemaža grupelė – sportininkai, vartojantys steroidinius preparatus. Džiugi žinia vyrams ta, kad kartais, kai pašalinami minėti žalingi įpročiai, pakeičiamos laisvalaikio ar darbo sąlygos, atsisakoma steroidų – spermos kokybė pagerėja arba pilnai atsistato iki normos per 3-6 mėn.
Neretai vyrai yra įsitikinę, kad dėl negalėjimo pastoti kaltos moterys, tačiau gali būti, kad priežastys slypi abejuose partneriuose, o būna, kad nepavyksta pastoti tik dėl prastos vyro spermos kokybės.
Dėl šios priežasties siūlau bent į pirmąją konsultaciją porai atvykti kartu. Nors konsultacijos metu daugiausiai kalbamės apie moterį, tačiau vyrai taip pat nelieka nepastebėti, konsultacijos metu viską išklauso, susipažįsta, kokie tyrimai abiejų laukia, kokie galimi tolimesni veiksmai. Jei moterys ateina vienos, jos nemažai informacijos vyrams turi perduoti pačios, pavyzdžiui, kad reikia atlikti spermogramos tyrimą ar atsisakyti žalingų įpročių.
Tačiau neretai vyrai nepaklauso, delsia ir neaišku, kada pradeda vykdyti rekomendacijas. Nevaisingumas yra poros problema, ne atskirų žmonių, abu partneriai turi vienas kitą palaikyti ir priimti sprendimus kartu.
– Kada porai, bandančiai nesėkmingai pastoti, reikėtų kreiptis į specialistus?
– Pora laikoma nevaisinga ir reikėtų ją pradėti tirti bei gydyti, jei turėdami reguliarius santykius, nevengiant nėštumo, per 12 mėn. nepastojama. Neretai tenka pačiai nusiminti, kai į mus pirmą kartą kreipiasi poros, kurioms nepavyksta pastoti, pavyzdžiui, 5 ar net 10 metų.
Tokie pacientai neretai prisipažįsta, kad per tą laiką tiesiog lankėsi pas šeimos gydytoją ar ginekologą ir jie sakydavo, kad viskas yra gerai. Patys pacientai teigia, kad yra sveiki, neturinys gretutinių ligų ir todėl niekur nesikreipė anksčiau. Tačiau nepastojant tokį ilgą laiką, ar tikrai viskas taip gerai, kaip atrodo?
Nustatyta tiesioginė moters vaisingumo priklausomybė nuo amžiaus, ypač tarp negimdžiusių moterų. Didėjant amžiui, mažėja vaisingumas. Po 35 metų pakankamai staigiai mažėja vaisingumas, o po 40 – vaisingumas sumažėja dar labiau. Jaunesnės nei 30 metų moterys turi apie 20 proc. tikimybę pastoti per vieną mėnesį, tačiau sulaukus 40 metų ši tikimybė sumažėja iki 5 proc.
Su amžiumi keičiasi moteriškų hormonų kiekiai, kiaušinėlių rezervas, implantacinės savybės, todėl net ir kreipimosi laikas į specialistus yra svarbus. Jeigu moteris yra 35 metų amžiaus arba vyresnė, arba yra kokia nors aiški nevaisingumą galinti sąlygoti priežastis, pvz., mėnesinių ciklo sutrikimai, anksčiau buvę lyties organų uždegimai, traumos, operacijos, gydyta onkologinė liga, tyrimą dėl nevaisingumo rekomenduojama pradėti anksčiau, t. y., jei moteris nepastoja 6 mėn.
Vyrų vaisingumo priklausomybė nuo amžiaus priklauso mažiau, tačiau jei yra žinoma aiški vyro nevaisingumo priežastis – kreiptis reiktų nedelsiant.
– Kaip atrodo pirmoji konsultacija su vaisingumo specialistu? Kaip pasiruošti?
– Pirmosios konsultacijos metu apie pacientų sveikatos būklę susirenkame visą reikalingą informaciją. Standartiškai pirmiausiai pradedame nuo moters, klausiame koks jos amžius, ūgis, svoris, KMI, koks mėnesinių ciklas, kada buvo paskutinių mėnesinių pirmoji diena; ar per pastaruosius pusę metų atliko kokius nors hormonų tyrimus, lytiškai plintančių infekcijų tyrimus.
Ar kokios nors procedūros iki šiol buvo atliktos kitur, pavyzdžiui, kiaušintakių pratekamumo įvertinimas, kokie buvo rezultatai; ar per gyvenimą turėjo ginekologinių ligų, operacijų, ar turi kokių nors kitų lėtinių ligų, ar vartoja vaistus, jei tai, ar gydymas yra sureguliuotas ir pacientė nuolat stebima specialisto. Klausiame apie buvusius nėštumus ir jų baigtis.
Tuomet pereiname prie vyro – taip pat svarbus amžius, gretutinės ligos, žalingi įpročiai. Ar vyras turėjo operacijų ar traumų, susijusių su lytiniais organais, ar buvo kada nors atlikta spermograma. Jei pora turi kuriuos nors tyrimų rezultatus atliktus kitur, išrašus po operacijų, būtų gerai, kad atsineštų į pirminę konsultaciją, net jei tyrimai ir senesni nei 6 mėn., kartais jie suteikia labai daug informacijos. Taip viskas bus greičiau ir paprasčiau.
Pirminės konsultacijos metu, po pasikalbėjimo apie abu partnerius, moteriai atliekame vidinį ultragarsinį tyrimą ir bendrą ginekologinę apžiūrą, jei reikia ir tinka ciklo laikas paimami tepinėliai ar kraujo tyrimai. Jei ultragarsu aptinkame tam tikrą patologiją, pacientę galime iškart nukreipti operaciniam gydymui.
Po visų minėtų veiksmų, sužiūrime, ko trūksta ir sudaromas pilnas ištyrimo planas. Suteikiamos rekomendacijos kada ir kokius tyrimus atlikti.
– Ar kurie nors tyrimai, procedūros gali būti skausmingos?
– Pacientes visada stengiuosi informuoti ir padrąsinti, kad nebijotų tam tikrų procedūrų. Iš tikrųjų pacientui labai svarbu aiškiai pateikti informaciją, koks bus tyrimas, kaip jam pasiruošti ir ko tikėtis – tada žmogus jaučiasi ramiau ir atvyksta ne toks įsitempęs, o tai ir mums, specialistams, palengvina darbą.
Noriu atkreipti dėmesį, jei moteriai reikalinga operacija, tai šiuo metu dažnu atveju tokios operacijos bus minimaliai invazyvios, atliekamos laparoskopu ar histeroskopu. Šios operacijos atliekamos bendroje nejautroje, pacientės nieko nejaučia, trunka neilgai, nuo 30 min iki 1,5 val. bei neretai išleidžiamos namo tą pačią dieną, atsistatymo laikotarpis yra gana greitas.
Kitas pacientei privalomas tyrimas – kiaušintakių pratekamumo vertinimas su putomis. Tyrimo metu nenaudojama nejautra, atliekama ginekologiniame kabinete. Tyrimui atlikti tinkamiausias laikas 6-11 ciklo diena, pacientė turi turėti neigiamą lytiškai plintančių infekcijų tyrimo rezultatą.
Jei pacientė yra jautresnė skausmui, turi skausmingas mėnesines ar apskritai yra įsibaiminusi, tai, kad nepatogumo būtų mažiau, patariu 30-40 min. iki vizito išgerti įprastų, savo naudojamų nuskausminamųjų tablečių. Procedūros metu gali būti juntamas pilvo apačios tempimas, maudimas, panašus kaip per mėnesines, tačiau dažnu atveju moterys nieko ypatingo nejaučia.
Pati procedūra trunka 10-15 min. Jos metu specialios kontrastinės putos leidžiamos su plonyčiu kateteriu per gimdos kaklelį į gimdos ertmę ir ultragarsu stebime pasiskirstymą gimdos ertmėje ir kiaušintakiuose. Iš karto tyrimo metu galime pacientei pasakyti, ar jos kiaušintakiai pratekami. Moterys neretai apie šią procedūrą prisiskaito neigiamų patirčių, tačiau dažnai po visko pakyla su šypsena ir sako, kad nebuvo baisu, kaip įsivaizdavo.
Todėl dar kartą akcentuoju, kad labai svarbus paciento informavimas iki procedūros. Svarbiausia nebijoti ir atsipalaiduoti, taip procedūra praeis sklandžiau. Po procedūros taip pat gali jaustis trumpalaikis nepatogumas pilvo apatinėje dalyje, kaip per mėnesines, taip pat galima išgerti įprastų nuskausminamųjų.
Kiaušintakių pratekamumą galima vertinti ir laparoskopinės operacijos metu, jei tam yra indikacijų.
– Kai atliekami visi tyrimai, tuomet sprendžiama dėl tolimesnių veiksmų? Kokie yra pastojimo būdai?
– Jei visi tyrimai geri ir nematome jokios aiškios patologijos, pirmiausia porai patariame pakoreguoti gyvenimo būdą. Kartu aptariame, ar pora pageidauja natūraliai, be specialistų įsikišimo, bandyti pastoti patys.
Toks bandymas neturėtų būti ilgesnis nei pusę metų. Kartais užtenka atsisakyti žalingų įpročių, pakoreguoti gretutinių ligų gydymą, į mitybą įtraukti maisto papildus, medikamentais padėti sutvarkyti moters ciklą ir kai kurioms poroms pavyksta pastoti įprastu būdu. Tačiau taip pastoja mažoji dalis į mus besikreipiančių pacientų, dažniausiai visgi prireikia specialistų pagalbos.
Jei atlikus pirminį ištyrimą randame sutrikimų, ar visgi pora pageidauja specialistų pagalbos ir nenustačius aiškios problemos, galimi tokie pagalbos variantai:
Jei yra ovuliacijos sutrikimai, atliekamas ovuliacijos skatinimas ir santykių planavimas. Skiriami vaistai, stebime, ar tai padeda ir planuojame lytinius santykius. Tokį būdą pasirenkame dažniausiai jaunoms poroms, taikome 3-6 ciklams, kiekvienu atveju individualiai.
Jei nepavyksta, taikome intrauterininę inseminaciją (IUI). Šį būdą galime rinktis ir jei vyro spermos mėginys yra su nedideliais pakitimais. Mūsų embriologai iš vyro spermos paruošia specialų mėginį, kuris plonu kateteriu yra sušvirkščiamas į moters gimdą, procedūra neskausminga. Šis metodas yra sėkmingas tik apie 12-15 proc., ir jei vyro spermos pakitimai yra ryškūs ar yra nustatytas kiaušintakių nepratekamumas – šis būdas pastoti yra atmetamas.
Dar vienas būdas – pagalbinio apvaisinimo procedūra mėgintuvėlyje (IVF). Ji renkamasi, jei yra labai ryškūs vyro spermos sutrikimai ir negalima jų atstatyti. Taip pat esant kiaušintakių patologijai, kai yra ilgos trukmės nevaisingumas ir kita.Tokioms poroms taip pat būtinai yra atliekamas pirminis ištyrimas, bet tokiais atvejais dažniausiai nusprendžiame – iškart judėsime į šitą etapą, kad turėtume didžiausią tikimybę pastoti, nes vyresnėms poroms šansai pastoti mažėja su amžiumi, turime skubėti. Kuo moteris vyresnė, vis labiau silpsta visos organizmo savybės, kiečiasi implantacinės savybės, mažėja rezervas, gali trukdyti su amžiumi atsirandančios gretutinės ligos.
Vaisingumo centruose taip pat siūloma galimybė poroms susilaukti kūdikio, pasinaudojant donorų spermos banku ar kiaušialąsčių donorystės programa su kiekvienai porai individualiai parinktais donorais.
Retais atvejais, tačiau tenka apsvarstyti ir preimplantacinės genetinės diagnostikos poreikį, kurios tikslas sumažinti paveldimų ligų perdavimo palikuoniams riziką. Dėl šios procedūros tikslingumo sprendžia konsiliumas, kuriame dalyvauja gydytojas genetikas, gydytojas akušeris ginekologas ir embriologas. Visgi tai daroma labai išskirtiniais atvejais, pagal griežtas indikacijas.
Prieš pagalbinį apvaisinimą su pora turi būti labai išsamiai aptarta gydymo eiga, išlaidos, sėkmės tikimybės bei rizikos pacientės ir naujagimio sveikatai ypatybės, kai gydomos atitinkamo amžiaus moterys.
Pagalbinio apvaisinimo procedūra – nėra burtų lazdelė. Tikimybė susilaukti kūdikio po vieno IVF bandymo jaunesnėms nei 35 metų moterims yra apie 30 proc., 40–44 metų moterims – tik apie 10 proc., o vyresnėms nei 45 metų – beveik nulinė.
Sulaukti teigiamo rezultato pavyksta ne visada, kartais einame ilgą kelią ir tai trunka metus ir daugiau, kol pasiekiame rezultatą. Stengiuosi pacientus motyvuoti ir nenuleisti rankų, jei tik matau, kad yra galimybė. Labai vertinu ir stengiuosi praktikuoti pasitarimus su kolegomis, pavyzdžiui, net ir prie kavos puodelio susėdame ir aptariame sunkesnius pacientus ir galimus papildomus veiksmus.
