Liaudies medicinoje žinoma įvairių būdų, kaip išsitraukti erkę, kad ši nespėtų pakenkti organizmui. Tačiau dalis šių patarimų – ne tik beverčiai, tačiau laikantis jų galima netgi pakenkti sau ar kitiems.
Vis dar apstu mitų ne tik apie efektyviausius erkių ištraukimo metodus, bet ir pačių erkių paplitimo zonas, pernešamas ligas bei šių ligų prevenciją.
15min portalas paneigia dešimt populiariausių mitų apie erkes ir jų ištraukimo metodus.
1. Erkių reikia saugotis tik miškuose
Manyti, jog erkės gali įsisiurbti tik miškuose ar gūdžiose giriose – klaidinga. Lietuvoje (o taip pat ir kitose Baltijos šalyse) erkių galima prisirinkti savo gyvenamoje aplinkoje ar šalia jos – parkuose, nuosavų namų kiemuose, šalia daugiabučių ar gyvenamųjų namų esančiuose žaliuosiuose plotuose, vaikų darželių žaidimų aikštelėse, kolektyviniuose soduose bei sodybose.
2. Erkės atgyja tik vėlyvą pavasarį
Iš žiemos miego erkės pabunda tuomet, kai temperatūra pasiekia 0º C. Dažniausiai tokią temperatūrą Lietuvoje galime justi jau kovo pabaigoje, nors gamtos lapija, skelbianti pavasarį, vis dar nėra sužaliavusi.
Taip pat svarbu pastebėti, jog aktyvusis erkių periodas tęsiasi iki pat lapkričio vidurio, kai aplinkos temperatūra svyruoja nuo +5 iki -7º C. Tačiau, ULAC duomenimis, yra užfiksuotas atvejis, kai įsisiurbusią erkę klaipėdietis aptiko net gruodžio mėnesį.
3. Skiepai nuo erkinio encefalito neapsaugo
Tokie spėjimai – iš piršto laužti. Skiepai nuo erkinio encefalito – kol kas pati patikimiausia ir efektyviausia apsauga nuo erkių pernešamo viruso. Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia iki 98 proc.
4. Persirgus Laimo liga įgyjamas imunitetas
5. Erkinis encefalitas visiškai išgydomas
Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra, pvz., antibiotikais šios ligos pagydyti neįmanoma. Efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo šios ligos – skiepai.
6. Greitai ištraukę erkę erkiniu encefalitu nesusirgsime
Kadangi erkinio encefalito viruso yra erkių seilių liaukose, jis perduodamas žmogui tučtuojau, kai tik erkė įsisiurbia, todėl ankstyvas erkės ištraukimas neapsaugo nuo užsikrėtimo. Po kontakto virusas iškart patenka į odą.
Tačiau operatyviai ištraukę erkę galime apsisaugoti nuo erkių pernešamos Laimo ligos.
7. Erkę reikia „uždusinti“ aliejumi ar riebalais
Šis patarimas – blogiausia, ką galite išgirsti. Jokiu būdų negalima įsisiurbusios erkės tepti aliejumi, sviestu, alkoholiu, žibalu ar kitokiais tepalais, tikintis, kad ji uždus, ir bus lengviau ją pašalinti.
Tokios liaudies priemonės tik dar labiau pablogina situaciją – erkė pradeda gausiau gaminti seilių ir vemti, tokiu būdu paskleisdama daugiau infekcijos sukėlėjų, taip pat ir bakterijų, kurios migruoja iš erkės žarnyno kartu su jo turiniu į aukos kraujotaką.
8. Erkę reikia skubiai vežti tyrimams. Jei ji – užkrėsta, galima iš karto profilaktiškai skirti antibiotikus
Ištrauktos erkės vežti į laboratoriją nereikia. Jeigu erkė ir buvo ligų pernešėja, dar nereiškia, kad jūs būtinai būsite užsikrėtę erkiniu encefalitu ar Laimo liga. Efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo šios erkės, jei ji ir buvo infekuota, įkandimo nėra.
9. Erkę reikia išsukti kaip sriegį
Tai – dar vienas populiarus mitas, kuris teigia, jog erkę reikia traukti prieš arba pagal laikrodžio rodyklę. Neturint specialaus įrankio – šis patarimas tik pakenks. Erkę reikia suimti kaip įmanoma arčiau odos paviršiaus ir palengva atidžiai traukti tiesiai į viršų.
Traukiant erkę svarbu suimti ją nenaudojant per didelės jėgos tam, kad pavyktų ją ištraukti nepažeistą. Per daug sukiojant ir spaudžiant gali plyšti erkės žarnynas ir visas jo turinys patekti į žmogaus kraują, o būtent žarnyne gali tūnoti Laimo ligą sukeliančios bakterijos.
10. Neatsargiai traukiant erkę, mūsų kūne pasiliks jos galva
Pirmiausia, ką būtina žinoti, – erkės neturi galvos kaip mes ją linkę įsivaizduoti, o veikiau tik mažytę burną, kuri yra sujungta su likusiu erkės kūnu. Į erkės „galvą“ pažvelgus per mikroskopą matomos vadinamosios burnos dalys: 2 į pjūklus panašios priekinės galūnės (cheliceros), kurios supa ilgą dantytą kardą primenantį straubliuką (hipostomą).
Į odą įsiskverbia tik erkės straubliukas, kurį danteliai tvirtai stabilizuoja. Taigi, traukiant erkę, odoje gali likti tik mažytis jos straubliukas, o tai darant neteisingai – ir nulūžusios likusios burnos dalys. Visgi susidariusi duobelė odos paviršiuje gali sukurti įspūdį, jog ten giliai panirusi yra erkės galva.
Informacinis partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.
Daugiau informacijos apie ligų profilaktiką rasite www.sveikata.gsk.lt
LT/ENC/0052/16, patvirtinta 2016 05