Ilgas stovėjimas ar sėdėjimas sukelia venų varikozę. Tai netiesa. Daugeliu atvejų venų varikozė vystosi dėl įgimtų, paveldimų priežasčių, tačiau ilgas stovėjimas arba sėdėjimas pagreitina ligos progresavimą. Dėl ilgo stovėjimo ar sėdėjimo giliosiose venose užsistovi kraujas, nes blauzdos raumenys nesusitraukinėja, kaip tai vyksta einant ar kitaip judant, t.y. neveikia vadinamoji raumenų pompa, kuri yra pagrindinė veninės kraujotakos varančioji jėga.
Atsiradus veninio kraujo sąstoviui, didėja spaudimas giliosiose venose, jis persiduoda į poodinių venų sieneles, jos mechaniškai pažeidžiamos, prasideda uždegimas, kuris keičia venų sienelės struktūrą, sienelė silpnėja, o poodinės venos pradeda plėstis – progresuoja venų varikozė.
Vyrai praktiškai neserga arba serga labai retai lėtinė venų liga. Tiesa ta, jog lėtine venų liga serga abiejų lyčių atstovai, tačiau moterys serga dažniau. Šis santykis yra maždaug 1:3. Tai reiškia, kad tarp vyrų ši liga taip pat nėra reta. Tokį ligos pasiskirstymą lemia lyčių hormoniniai skirtumai.
Venų varikozė ir lėtinis venų nepakankamumas – du tos pačios ligos pavadinimai. Tiesa. Venų varikozė – tai vieno iš ligos simptomų pavadinimas, t. y. matomų poodžio išsiplėtusių venų pavadinimas. Lėtinis venų nepakankamumas – tai veninės kraujotakos pokyčio pavadinimas. Kitaip tariant, tai vieno iš ligos vystymosi procesų, kuris eigoje sukelia venų varikozės atsiradimą, pavadinimas.
Jauniems žmonėms lėtinės venų ligos gydyti nereikia, nes senstant ji vis tiek atsinaujins. Netiesa. Lėtinė venų liga dažniausiai pasireiškia jauniems suaugusiems žmonėms ir sukelia vienokius ar kitokius simptomus. Vieniems ryškios ar išsiplėtusios venos yra tik estetinis defektas, kitiems šie pakitimai gali būti lydimi ir rimtesnių simptomų – kojos tinimo, mėšlungio, odos pigmentacijos pakitimo ar net atsivėrusios trofinės opos. Taigi, lėtinė venų liga turėtų būti pradėta gydyti tada, kai atsiranda vienokie ar kitokie simptomai. Nors iš esmės tai nepagydoma liga, ji turi būti pradėta gydyti laiku. Kuo anksčiau ji pradedama gydyti, tuo lengviau galima pasiekti norimą efektą – simptomų sumažėjimą ar išnykimą. Įsisenėjus ligai gydymas visada yra sudėtingesnis, o norimas rezultatas ne visada pasiekiamas arba pasiekiamas daug sunkiau.
Tai tik kosmetinis defektas. Netiesa. Ligos pradžioje tinklinės venos odoje ar poodinių venų varikoziniai mazgai gali tik gadinti kojos išvaizdą. Tačiau tai tik pirmieji ligos simptomai, kurie lyg skambutis įspėja, kad yra liga ir ji tikrai progresuos. Kaip jau paminėta, ilgainiui skundų daugės, o gydymas sudėtingės.
Sėdėjimas sukryžiavus kojas sukelia venų varikozę. Netiesa. Toks sėdėjimo būdas sudaro sąlygas atsirasti venose kraujo sąstoviui dėl užspaustų venų ir sulėtėjusios ar sustojusios kraujotakos jose. Tai lemia slėgio padidėjimą veninėje sistemoje, kuris veikia venų sieneles. Esant polinkiui, toks sėdėjimo būdas gali lemti ligos progresavimą, bet ne atsiradimą.
Bėgimas gali sukelti venų varikozę. Visiška netiesa. Bėgimas, kaip ir ėjimas, yra pagrindinis veninę kraujotaką skatinantis veiksnys, nes susitraukdami blauzdų raumenys išspaudžia kraują iš giliųjų venų. Taip pat darant žingsnius suspaudžiamas pado venų rezginys, jis išsituština kiekvieną kartą atsirėmus kojai. Tai dar vadinama „pado pompa“.
Kompresinės kojinės gydo lėtinę venų ligą. Viena iš ligos gydymo priemonių yra kompresinė terapija. Tai specialios kojinės ar pėdkelnės, kurios skirstomos į klases pagal suspaudimo laipsnį. Kompresinės terapijos esmė – suspaudžiamos poodžio venos, tokiu būdu jose tvenkiasi mažiau kraujo ir sumažėja neigiamas slėgio poveikis į poodinių venų sieneles. Kita vertus, suaktyvėja giliųjų venų kraujotaka. Taigi, kompresija nepagydo ligos, tačiau ji veikia ligos patologinius mechanizmus ir lengvina simptomus.
Užtenka tik gydyti kojų trofines opas. Netiesa. Opa yra infekcijos vartai patologiniams sukėlėjams plisti gilyn į organizmą ir yra didesnių komplikacijų rizika, todėl lokalus opos gydymas yra būtinas. Tačiau opa atsiranda ilgai negydant lėtinės venų ligos, tai yra kraštutinė, blogiausia venų ligos stadija. Opos gydymas, t.y. lėtinės venų ligos gydymas, turi būti kompleksinis. Nesutvarkius veninės kraujotakos, opos gydymas dažnai tampa sunkiai įveikiamas.
Venų liga atsinaujina. Šiame teiginyje yra tiesos. Prieš 30–40 metų atliekant atvirą flebektomiją, buvo naudojama kitokia metodika šalinant venų šakas kirkšnyje, todėl ilgainiui buvo pastebėta, kad dėl to įvyksta dažnesnis ligos recidyvas. Šiuolaikinės operacinės technikos yra ištobulintos, todėl recidyvo rizika reikšmingai mažesnė. Tačiau operacija nepagydo lėtinės venų ligos, todėl net ir po operacijos būtinos profilaktinės priemonės – kompresija ir venotoniniai vaistiniai preparatai.
Jei tėvai ar seneliai sirgo lėtine venų liga, sirgsiu ir aš. Tiesa ta, kad ši liga yra paveldima. Tyrimais įrodyta, kad sergant venų varikoze abiem iš tėvų, rizika susirgti vaikams siekia apie 80 proc., sergant vienam iš tėvų – apie 30–40 proc. Taigi, gera žinia yra ta, jog ne visiems yra rizika paveldėti ligą. Kita vertus, yra 10–15 proc. tikimybės, kad šia liga sirgs žmonės, kurių tėvai ar seneliai ja nesirgo.
Hormoninės kontracepcijos tabletės sukelia venų varikozę. Netiesa. Šios priemonės, kaip ir kiti rizikos veiksniai (nutukimas, alkoholio vartojimas ar rūkymas), nesukelia lėtinės venų ligos. Tačiau šie veiksniai didina lėtinės venų ligos progresavimą ir trombinių komplikacijų riziką. Net ir sveikai moteriai rūkymo ir hormoninių kontraceptikų derinys yra didelę giliųjų venų trombozės riziką keliantis veiksnys.
Detralex 500 mg plėvele dengtos tabletės
SUDĖTIS: Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 500 mg mikronizuotos ir išgrynintos flavonoidų frakcijos (atitinka 450 mg diosmino ir 50 mg flavonoidų, apskaičiuotų pagal hesperidiną). INDIKACIJOS: Apatinių galūnių venų nepakankamumo simptomų: kojų sunkumo, skausmo bei ankstyvojo rytinio neramumo, lengvinimas. Simptomų, susijusių su hemorojaus paūmėjimu, lengvinimas. DOZAVIMAS IR VARTOJIMO METODAS: Rekomenduojama dozė yra 2 tabletės per parą – viena vidudienį, antra – vakare, valgio metu. Paūmėjusio hemorojaus atveju – 6 tabletės per parą pirmas 4 dienas, po to 4 tabletės per parą 3 dienas. NĖŠTUMAS IR ŽINDYMO LAIKOTARPIS Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Nėštumas Laikantis atsargumo reiktų vengti vartoti detralex nėštumo metu. Žindymo laikotarpis Kadangi nėra duomenų apie vaisto išsiskyrimą į motinos pieną, žindyti gydymo laikotarpiu nerekomenduojama.
KONTRAINDIKACIJOS: Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai. ĮSPĖJIMAI: Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku prieš pradėdami vartoti detralex. Jeigu Jums yra simptomų, susijusių su hemorojaus paūmėjimu, detralex galima vartoti trumpai. Jei simptomai neišnyksta, kreipkitės į gydytoją.
Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt arba kitais būdais, kaip nurodyta jos interneto svetainėje www.vvkt.lt.
Teksto peržiūros data: 2019-10
