1. Kaip veikia imuninė sistema?
Mūsų organizmas nuo ligas sukeliančių mikroorganizmų turi dvejopą apsaugą: išorinę ir vidinę. Iš išorės jį saugo oda, dengianti didžiąją dalį kūno paviršiaus, ir gleivinės (burnos ertmės, šlapimtakių, lyties organų). Jeigu bakterijos įveikia šią užtvarą ir patenka į gilesnius audinius, ima veikti vidinis apsaugos mechanizmas. Svarbiausi jame – baltieji kraujo kūneliai. Laisvai judėdami po organizmo audinius, jie randa ir sunaikina „bloguosius“ mikrobus – virusus ir bakterijas. Kai kurie baltieji kūneliai – limfocitai – ne tik kovoja su mikrobais, bet ir juos „atsimena“ bei išskiria antikūnus. Šie, pakartotinai įsiskverbus bacilai, ją sunaikina. Taip organizmas įgyja atsparumą ligai.
2. Ar atsparumas ligoms paveldimas?
Sunku pasakyti. Iš tikrųjų vieni žmonės būna atsparesni už kitus. Labai daug kas priklauso ir nuo gyvenimo būdo. Įgimtų imuninės sistemos anomalijų pasitaiko ypač retai. Manoma, kad ilgiau motinų žindyti vaikai būna atsparesni už maitintus pieno mišiniais. Vyresniame amžiuje atsparesni būna tie, kurie gyvena vėsesniuose būstuose, valgo kuo paprastesnį, termiškai ir kitaip mažiau apdorotą maistą, daug juda ir grūdinasi.
3. Kodėl vaikai dažniau serga?
Todėl kad jų imuninė sistema dar nesusiformavusi. Naujagimis apdovanotas tik tais antikūnais, kuriuos jam perdavė mama. Jie saugo mažylį nuo ligų pirmomis gyvenimo savaitėmis. Kol už organizmo atsparumą atsakingos ląstelės „išmoksta“ pažinti ir nugalėti įvairius pavojus sveikatai, praeina ne vieneri metai. Didžiausiomis vaikų imuniteto krizėmis laikomi 5–6 gyvenimo mėnesiai, 2 bei 5–7 gyvenimo metai – tada vaikas būna ypač pažeidžiamas įvairių užkratų. Imunitetas visiškai susiformuoja tik baigus bręsti, apie aštuonioliktus gyvenimo metus.
4. Ar grūdinimasis – pagrindinis dalykas imunitetui stiprinti?
Vienas iš tokių. Nuolat prie temperatūrų skirtumų pratinamas organizmas pasidaro nebe toks jautrus peršalimui. O juk peršalimas – viena dažniausių priežasčių sirgti. Tačiau grūdintis reikia pamažu ir nuolat. Nustojus grūdintis, organizmo atsparumas temperatūrų skirtumams, deja, greitai dingsta. Ginantis nuo ligų dar labai svarbu racionaliai maitintis ir kuo daugiau judėti.
5. Kokios maisto medžiagos imunitetui svarbiausios?
Kad imuninė sistema veiktų visu pajėgumu, maiste turėtų nestigti visų medžiagų: baltymų (su būtinosiomis aminorūgštimis), energijos suteikiančių angliavandenių, riebalų, taip pat vitaminų, mineralų, kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Pavyzdžiui, imunitetui labai svarbūs vitaminai antioksidantai A, C, E, mineralai cinkas, geležis, magnis, selenas.
6. Ar sustiprėtų imunitetas, jei gertume vitaminų?
Vitaminų įtaka imunitetui tarp mokslininkų kelia daug prieštaringų diskusijų. Visgi visi sutinka, jog bet kuriuo atveju geriau valgyti daugiau šviežių vaisių ir daržovių. Kūnas gaus daug daugiau vertingų medžiagų nei iš piliulių. Be to, vitaminai – ne vienintelė sąlyga, kad organizmas būtų atsparus.
7. Ar dažni peršalimai byloja apie susilpnėjusį imunitetą?
Taip. Vadinasi, organizmas neįstengia gintis ir prisitaikyti net prie menkų aplinkos pokyčių. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į patyrusį šeimos gydytoją ir visokeriopai stiprinti organizmą: laikytis dienos režimo, judėti, racionaliai maitintis, netgi išmokti kontroliuoti stresą.
8. Ar imunitetas gali būti žalingas?
Paradoksalu, bet vis dažniau baltieji kraujo kūneliai puola visai nekenksmingas medžiagas – žiedadulkes ar maisto baltymus. Tada kyla alerginių reakcijų: išberia odą, prasideda alerginė sloga. Būna, kad organizme atsiranda ir kitokių antikūnų, kurie žaloja vidaus organus, pavyzdžiui, skydliaukę. Tada diagnozuojamos vadinamosios autoimuninės ligos. Tačiau dėl to kaltinti vien tik imunitetą negalima. Be jo neišgyventume.
9. Ar antibiotikai silpnina imunitetą?
Be jokios abejonės, taip. Kovodami su ligas sukeliančiais mikroorganizmais, jie naikina ir tas bakterijas, kurios organizmui labai reikalingos. Todėl antibiotikus reikia gerti tik tada, kai nėra kitų būdų ligai įveikti.
10. Ar organizmo atsparumui iš tikrųjų tokios svarbios gerosios bakterijos?
Manoma, kad taip. Įvairiais duomenimis, suaugusio žmogaus organizme yra daugiau kaip 500 rūšių bakterijų, bendras jų kiekis sudaro apie pusantro kilogramo. Jos padeda virškinti maistą ir šalinti jo likučius, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, dalyvauja vitaminų B12, K, folio rūgšties sintezėje, veikia fermentų kiekį, valo ir saugo žarnyną. Taip pat palaiko imunitetą ir slopina patogeninių (ligas sukeliančių) bakterijų dauginimąsi. Sveiko žmogaus žarnyne gyvena 10–20 rūšių bakterijų, iš jų vienos svarbiausių ir dažniausiai minimos – Lactobacillus ir Bifidobacterium.
11. Ar dėl amžiaus imunitetas silpnėja?
Nebūtinai. Jis gali likti puikiausias, jei žmogus savimi rūpinasi, grūdinasi ir sveikai maitinasi. Kitas dalykas, kad senyvo amžiaus žmogui pati liga yra pavojingesnė. Pavyzdžiui, sergantiesiems širdies ligomis bet kokia infekcija gali sukelti širdies nepakankamumą. Gripas jiems gali būti mirtinas. Todėl žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, patartina skiepytis nuo gripo.
12. Kas dar padėtų sustiprinti organizmo atsparumą?
Kiekvienas gydytojas išvardytų po keliolika veiksmingų būdų. Kai kurie pataria kas naktį miegoti prie praviro lango ar orlaidės, rytais praustis šaltu, o ne šiltu vandeniu, kasdien suvalgyti po skiltelę pienu nuplikyto česnako ir du obuolius, įprasti plautis nosį, bent stotelę kitą į darbą paėjėti pėsčiomis. Visi patarimai yra geri, bet nė vienas būdas nėra vienintelis.
