Savo ilgaamžiškumą jis aiškina celibatu, prieskonių nevartojimu ir kasdiene joga.
Sivananda, kaip rodo jo pasas, gimė 1896 metų rugpjūčio 8 dieną. Jei tai tiesa, tai šis vienuolis asketas gyveno trimis amžiais, tačiau vis tiek yra pakankamai stiprus, kad po kelias valandas užsiiminėtų joga.
Dabar svamis kreipėsi į Guinnesso rekordų knygą, kad būtų patvirtintas jo amžius. Šiuo metu seniausiu kada nors gyvenusiu vyru yra laikomas japonas Jiroemonas Kimura, kuris mirė 2013 metų birželį, būdamas 116 metų ir 54 dienų amžiaus.
Indijos pasų administracija patvirtino Sivanandos amžių pagal šventyklos registrą. Šventyklų registrų įrašai daugeliui indų, net dešimtmečiais jaunesnių, yra vieninteliai duomenys apie jų gimimo datą. Tačiau būtų nepaprastai sunku nepriklausomai patvirtinti Sivanandos amžių.
Apie Sivanandą anksčiau šią vasarą pasakojo vietos žiniasklaida; laikraštis „The Times of India“ rašė, kad jis atrodo 50-čia metų jaunesnis, bet jo pareiškimus apie savo amžių vertino rimtai.
Sivananda, kuris yra iš šventojo Varanasio miesto, augo didžiuliame skurde ir nusprendė tapti vienuoliu. Savo ilgaamžiškumą jis aiškina „joga, disciplina ir celibatu“.
„Gyvenu paprastą ir disciplinuotą gyvenimą. Valgau labai paprastai: tik virtą maistą be aliejaus ir prieskonių, ryžius ir virtą dalą (lęšių troškinį) su pora žalių čilių“, – pasakojo jis AFP po dvi valandas trukusio jogos užsiėmimo Kolkatos mieste Indijos rytuose, į kurį atvyko trumpo vizito.
1,58 m ūgio Sivananda miega ant demblio ant grindų, o vietoje pagalvės naudoja medinę plokštę.
„Vengiu pieno ir vaisių, nes galvoju, kad tai – nekasdienis maistas. Vaikystėje daug dienų užmigdavau tuščiu pilvu“, – sakė jis.
Svamis sakė, jog anksčiau apie savo amžių neskelbė todėl, kad nesiekė viešumo, tačiau galiausiai jį įtikino jo sekėjai.
Abiejų savo tėvų jis neteko dar nesulaukęs nė šešerių ir giminaičiai jį atidavė vienam dvasiniam mokytojui, su kuriuo jis keliavo po visą Indiją, kol galiausiai apsistojo Varanasyje. Stiprus ir jokiomis rimtomis ligomis nesergantis senolis gyvena savarankiškai ir net vienas keliauja traukiniais.
Sivananda, kuris gimė kolonijinių laikų Indijoje be elektros, automobilių ir telefonų, sako, kad naujomis technologijomis nesižavi ir teikia pirmenybę buvimui su savimi.
„Anksčiau žmonės buvo laimingi turėdami mažiau. Šiais laikais žmonės nelaimingi, nesveiki, pasidarė nedori, o tai mane labai skaudina“, – sakė jis ir pridūrė: „Aš tik noriu, kad žmonės būtų laimingi, sveiki ir kupini ramybės.“
