Taigi, semtis iš šių pamokų išminties ar numoti į jas ranka – spręskite patys.
Carlosas Castaneda išgarsėjo, parašęs 12 grožinės literatūros knygų apie savo pažintį su Meksikos jakių genties indėnų šamanu Chuanu Matusu. Viena iš don Chuano magiškų interpretacijų yra ta, kad mirtis stovi mūsų kairėje. Mirtis yra nešališkas teisėjas, visada pasakantis tiesą, visada duodantis teisingą patarimą.
Ji niekur neskuba: ji pasieks tave rytoj ar kitą savaitę, ar po 50 metų. Jai nėra skirtumo. Akimirka, kai prisimeni, kad galų gale mirsi, pastato žmogų į vietą.
1. Per daug nesiaiškinkite. Kiekviename paaiškinime slypi atsiprašymas. Taigi, jei aiškinate, kodėl negalite padaryti to ar ano, iš tikrųjų atsiprašinėjate už savo trūkumus, tikėdamiesi, kad klausantieji bus geri ir juos atleis.
2. Norėdamas išspausti iš gyvenimo maksimumą, žmogus turi sugebėti keistis. Gaila, bet žmogus keičiasi be galo sunkiai ir visi pokyčiai vyksta lėtai. Daugeliui prireikia ne vienerių metų. O sunkiausia yra iš tikrųjų nuspręsti keistis.
3. Niekada ant nieko nepykstu. Nė vienas žmogus negali kažko padaryti, kad aš taip reaguočiau. Pykstama ant žmonių tada, kai jaučiama, jog jų poelgiai svarbūs. Nieko panašaus jau seniai nebejaučiu.
4. Visada turi atsiminti, kad kelias tėra tik kelias. Jei jauti, kad tau nereikėtų juo eiti, tai neverta jokiomis aplinkybėmis ten likti.
5. Norint suvokti kitam žmogui įprastą realybę, pirmiau reikia išsilaisvinti iš savosios, tačiau žmogui nėra paprasta atsisakyti įprasto pasaulio suvokimo, todėl tą įprotį reikia išgyvendinti jėga.
6. Elkis taip, lyg sapnuotum. Veik drąsiai ir neieškok pasiteisinimų.
7. Didžiausia daugumos žmonių kliūtis – tai vidinis dialogas. Kai žmogus išmoksta jį sustabdyti, viskas tampa įmanoma. Patys fantastiškiausi projektai tampa įgyvendinamais.
8. Žmonės dažniausiai negali patikėti tuo, kad iš savo gyvenimo gali išmesti bet ką. Bet kuriuo metu. Akimirksniu.
9. Vienintelis iš tikrųjų išmintingas mūsų patarėjas – tai mirtis. Kiekvieną kartą, kai jauti, jog vėl viskas krinta iš rankų ir esi ant eilinio pralaimėjimo ribos, žvilgtelk už kairiojo peties ir paklausk savos mirties, ar tikrai viskas taip blogai. Ji pasakys: „Betgi aš prie tavęs dar nė neprisiliečiau!“.
Jei tau negera – bet kurią akimirką gali viską pakeisti ir palikti tą kelią, nepriklausomai nuo to, kiek esi nuėjęs.
10. Kiekvienas eina savu keliu. Bet visvien visi keliai veda į niekur. Tad visa prasmė slypi pačiame kelyje. Jei juo eini su malonumu, tai reiškia, kad tas kelias – tavo.
Jei tau negera – bet kurią akimirką gali viską pakeisti ir palikti tą kelią, nepriklausomai nuo to, kiek esi nuėjęs. Tai būtų teisinga.
11. Mums reikia viso savo laiko ir visos energijos, kad galėtume nugalėti savo idiotizmą. Būtent tai turi reikšmės mūsų gyvenime. Visa kita – niekai.
12. Visa esmė – į ką mes orientuojamės... Kiekvienas mūsų arba paverčia save nelaimingu, arba stipriu. Ir į šitas pastangas, tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju, įdeda vienodai daug darbo.
13. Kario menas – išsaugoti pusiausvyrą tarp siaubo būti žmogumi ir stebuklo būti žmogumi.
TAIP PAT SKAITYKITE: Tibeto masažo specialistė: „Pradinė ligos priežastis paprastai būna emocinė“
14. Norint tapti žinių žmogumi, reikia būti kariu, o ne verkšlenančiu vaiku. Kovoti nepasiduodant, nesiskundžiant ir nesitraukiant, kovoti iki galo. Ir visa tai tik todėl, kad suprastum, jog pasaulyje nėra nieko, kas turėtų reikšmės.
15. Perdėtas susikoncentravimas į save sukelia siaubingą nuovargį. Toks žmogus aklas ir kurčias viskam. Tas keistas nuovargis jam kliudo ieškoti ir pastebėti begalę jį supančių stebuklų. Todėl nieko daugiau, kaip tik problemos, jam ir telieka.
