15min.lt skaitytojos išpažintis: „Išgirsk mane. Aš nevaisinga“

Pirmiausia apie save. Esu jauna 29 metų moteris. Baigusi mokslus, dar besimokydama pradėjusi dirbti. Dirbanti tai pačiai valstybei (tiesiogine prasme), į kurią dabar kreipiuosi. Ištekėjau prieš trejus metus. Iš labai didelės meilės.

Vaikų nebijojom ir prieš santuoką. Po santuokos pradėjom jų norėti ir tuo reikalu „dirbti“. Praėjo metai. Nieko. Kaip ir neramu, bet laukiam ir bandom toliau. Dar pusmetis. Toliau nieko. Laikas tirtis.

Toliau rašysiu viską atvirai: taip, kaip esu kalbėjusi tik su savo vyru ir gydytojais. Nors daugeliui tie terminai absoliučiai nieko nesakys.

Toliau rašysiu viską atvirai: taip, kaip esu kalbėjusi tik su savo vyru ir gydytojais.

Užsirašau į polikliniką. Gydytoja buvo puiki. Pasitiko su šypsena ir žodžiais, kad mes jauni, viskas bus gerai. Kartais reikia tiesiog išlaukti. Kai kuriems tiesiog ilgiau užtrunka.

Apžiūra echoskopu. Viskas gerai. Hormonai, kurie tiriami ciklo pradžioje – viskas gerai. Hormonai, kurie tiriami ciklo pabaigoje – viskas gerai.

Chlamidijų, mikroplazmų ir ureaplazmų tyrimai – nieko nerasta. Taigi, iš mano pusės kaip ir viskas gerai. Atėjo laikas tirtis vyrui.

Tuo metu jau buvo prasidėję treti planavimo ir laukimo metai. Pasidaro vyras spermogramą – viskas puiku. Taigi, arba mums tiesiog nesiseka, arba yra kas nors giliau.

Kiaušintakis – nepratekamas

Gydytoja paskiria laparoskopiją tikrinti kiaušintakių praeinamumą. Procedūra nėra lengva, bet palyginti su emociniu skausmu, kuris drasko kiekvieną kartą atėjus mėnesinėms, vienas malonumas.

Po operacijos diagnozė – vienas kiaušintakis nepratekamas, III stadijos endometriozė ir pilve vien sąaugos.

Photos.com/Spermatozoidai

Bet net ir po tokios diagnozės išėjau su šypsena – gydytoja tiesiai pasakė: turėčiau pastoti, nes operacijos metu viską „aptvarkė“, jei nepastosiu per pusmetį, tada jau eiti pas vaisingumo specialistus.

Laukimas ir bandymai toliau. Šeštą to pusmečio mėnesį supratau, kad visgi be gydytojų neapsieisiu. Poliklinikoje gydytoja pasakė, kad ji padėti nebegali – metas pas vaisingumo specialistus.

Per vieną ciklą išleidžia daugiau nei uždirba

Tada pirmą kartą atvėriau vaisingumo gydytojų duris. Gydytojams jokių priekaištų, tikiu, kad iš savo pusės darė viską, ką galėjo. 

Sužinojau – mano kiaušidžių rezervas ribotas. Ne kritinis, bet tikrai ne toks, koks turėtų būti 29 metų moters. Taigi, dar trejų metų aš tikriausiai nebeturiu.

Pradėjo stimuliuoti kiaušides, kad augintų folikulus toje kiaušidėje, kurioje sveikas kiaušintakis. Kad aiškiau susidarytų vaizdas: konsultacijos po 50 Eur, jų ciklo metu prireikia bent 4–5.

Stimuliuojantys vaistai – viena „dozė“ 30 Eur, jų gali prireikti ir 10 per ciklą. Tada vadinamieji „sprogdukai“ – 20 Eur. Gerai, kad jų tik vienos „dozės“ užtenka. Tada IUI  (intrauterininė inseminacija) – 150 Eur. Po to galimą nėštumą palaikantys vaistai – 10 Eur. Taigi, per vieną ciklą 680 Eur. Šiek tiek daugiau nei uždirbu, nors uždirbu tikrai ne mažiausiai šalyje.

Čia neskaitant kasdieninio pilvo badymosi adatomis ir ašarų atėjus naujam ciklui. Nesėkmingi ciklai 4. Pinigų nebėra, mat be šių procedūrų dar reikia ir nuomą mokėti, komunalinius, kartais ir valgyti. Apie visa kita jau seniai pamiršome.

Išeitis – dirbtinis apvaisinimas

Po ketvirtos procedūros nuskambėjo gydytojos žodžiai: „Matau vienintelę išeitį – reikia dirbtinio apvaisinimo.“ Sėdėjome tą kartą su vyru gydytojos kabinete, ašaros man pradėjo riedėti kaip pupos ir nieko nebegalėjau pasakyti. Taip tiesiai ir paprastai: „Nebemėtykit pinigų, natūraliu būdu vaikų nesusilauksit.“

Grįžom namo ir verkėm abu. Tą vakarą. Tada pradėjome galvoti, ką daryti.

Grįžom namo ir verkėm abu. Tą vakarą. Tada pradėjome galvoti, ką daryti. Baisiausia, kad mes neturime laiko. Negalime taupyti dvejus metus. Taip, galime pasiimti paskolą, bet kas pasakys, kad jos vienos užteks? Kad tas pirmas kartas bus sėkmingas?

Taigi, tokia ta istorija. Ir rašau ją ne todėl, kad noriu išsipasakoti. O todėl, kad jaučiuosi nepilnavertė, niekam tikusi moteris.