15min atsako į dažniausiai kylančius su infarktu susijusius klausimus – kas yra ši klastinga liga, kaip ją atpažinti ir kaip jos išvengti.
Kas yra miokardo infarktas?
Miokardas yra mokslinis širdies raumens pavadinimas. Miokardo infarktas – tai negrįžtamas miokardo ląstelių pažeidimas arba žūtis, sukelta deguonies stokos, širdį maitinančiose kraujagyslėse sutrikus kraujotakai.
Kas sukelia infarktą?
Širdies raumenį (miokardą) deguonimi maitina vainikinės arterijos. Dažniausiai miokardo infarktas įvyksta, kuomet išopėjus aterosklerozinei plokštelei vainikinė arterija užsikemša trombu. Tokiu atveju tam tikra širdies dalis negauna deguonies, apmiršta ir liaujasi dirbusi.
Jei trombas nedidelis ir užtveria tik dalį kraujagyslės, fiksuojama krūtinės angina (stenokardija), „priešinfarktinė“ būklė arba negilus širdies infarktas. Trombui visiškai užkimšus kraujagyslę, įvyksta gilus infarktas.
Kokiais požymiais pasireiškia infarktas?
Kelios dienos prieš ištinkant miokardo infarktui įprastai pablogėja savijauta, atsiranda skausmas. Anksčiau pasitaikę krūtinės anginos priepuoliai ima ištikti ir ilsintis, padažnėja, trunka ilgiau.
Miokardo infarktas dažnai ištinka fizinio krūvio ar emocinio streso metu. Jau ištikus miokardo infarktui, pagrindinis simptomas yra stiprus skausmas krūtinėje. Paprastai jaučiantys tokį skausmą jį apibūdina kaip „deginantį“, „spaudžiantį“, „draskantį“ ar „gniaužiantį“. Skausmas trunka ilgiau kaip pusvalandį, nepraeina nuo vaistų.
Dažniausiai skausmas išplinta į kairę ranką, petį, kaklą ir apatinį žandikaulį, rečiau – į dešinę ranką ar pilvo apačią. Kartais skauda ir kitas kūno vietas, ima tirpti kairiosios ar abiejų rankų pirštai.
Dažnai pasireiškia ir gretutiniai infarkto simptomai: dusulys, pykinimas, vėmimas, šaltas prakaitas, silpnumas, nerimas, mirties baimė, galvos svaigimas. Gali pritemti sąmonė.
Atpažinus infarkto simptomus, būtina skubiai kviesti medicinos pagalbą. Ji nedelsiant ligonį nugabens į ligoninę ir paguldys į reanimacijos ar intensyviosios terapijos skyrių. Kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmų pradžios, tuo didesnė tikimybė išgelbėti ligonio gyvybę ar išvengti invalidumo.
Laukiant, kol pagalba atvyks, ligoniui kas penkias minutes reikia duoti sučiulpti 0,5 g nitroglicerino tabletę (bet ne daugiau negu tris tabletes iš viso). Tabletę reiktų dėti po liežuviu.
Taip pat, esant galimybei, ligoniui reikia duoti aspirino ar kito kraujo krešėjimą stabdančio vaisto.
Kaip gydomas infarktas?
Anksčiau infarktas buvo gydomas lovos režimu ir skausmą malšinančiais vaistais. Dabar jau egzistuoja efektyvios priemonės širdies raumeniui išgelbėti.
Miokardo infarktą diagnozuoti padeda aukščiau minėti simptomai ir pokyčiai kardiogramoje. Per pirmąsias 3–4 valandas ligoniui įprastai yra skiriami tromboliziniai vaistai, tirpdantys širdies vainikinėse arterijose susidariusius kraujo krešulius. Tiesa, tokia terapija neleidžiama esant aukštam arteriniam kraujo spaudimui, vidiniam kraujavimui, neseniai persirgtam insultui ar esant kai kurioms kitoms ligoms.
Ligoninėse, kuriose yra invazinės radiologijos padalinys, gali būti atliekamas širdies kraujagyslių zondavimas, išplečiamos susiaurėjusios ar užsikimšusios krešuliu širdies arterijų vietos. Šios procedūros metu vis dažniau į kraujagyslės vidų implantuojamas specialus tinklelio pavidalo vamzdelis – stentas.
Taip pat skiriami skausmą malšinantys, antitromboziniai, kraujospūdį mažinantys ir kiti vaistai. Gali būti skiriamos nitroglicerino tabletės, nitroglicerinas gali būti ir lašinamas į veną.
Kaip išvengti infarkto?
Dalis miokardo infarkto rizikos veiksnių nuo žmogaus nepriklauso. Tai amžius (vyresni žmonės infarktu serga dažniau), lytis (dažniau serga vyrai), paveldėjimas (jei asmens šeimos nariai yra labiau linkę sirgti kraujagyslių ir širdies ligomis, didesnė rizika susirgti ir jam/jai).
Tačiau didelės dalies rizikos veiksnių galima išvengti arba juos koreguoti. Tai rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, stresas, antsvoris ir nutukimas, cukrinis diabetas, padidėjęs arterinis kraujo sprendimas ir riebalų kiekis kraujyje. Daugelis šių veiksnių skatina kraujagyslių spazmą, didina jų tonusą, blogina širdies raumens mitybą, trikdo medžiagų apykaitą. Svarbiausia – visi rizikos veiksniai skatina aterosklerotinių plokštelių formavimąsi.
Medikai pastebi, kad Lietuvoje nuo miokardo infarkto miršta jaunesni žmonės negu kitur Europoje. Tai jie sieja su tuo, kad lietuviai mažiau save prižiūri – yra mažiau fiziškai aktyvūs, nesirūpina cholesteroliu, daug rūko. To širdies ir kraujagyslių sistema galiausiai neatlaiko.
Svarbiausi metodai, padedantys išvengti miokardo infarkto, yra rizikos veiksnių koregavimas (nerūkymas, fizinis aktyvumas ir t. t.), ir, esant reikalui, profilaktiškai vartojami vaistai, mažinantys cholesterolį ir trombozę.
Svarbu žinoti, kad Lietuvos vyksta širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa. 40–55 metų vyrams ir 50–65 metų moterims kartą per metus nemokamai atliekami tyrimai, kurių metu įvertinama širdies-kraujagyslių sistemos būklė bei nustatoma ūmaus įvykio (pvz., infarkto) rizika.
Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.
