Kuo depresija skiriasi nuo liūdesio ar blogos nuotaikos?
Sirgti depresija ir jausti liūdesį – ne tas pats. Visi žmonės kartais būna blogos nuotaikos, nes patiria sunkumų darbe, susipyksta su artimu žmogumi ar pralaimi mėgstama komanda. Tačiau moksliniu požiūriu depresija skiriasi nuo liūdesio. Liūdesys būna laikinas – pasikeitus aplinkybėms žmogaus nuotaika pasitaiso.
O depresija yra klinikinis sutrikimas. Ji gali būti diagnozuota, kai jos simptomai – bloga nuotaika, nevilties ir kaltės jausmas, nesugebėjimas susikaupti, apatija ir t. t. – trunka bent dvi savaites.
Suprasti akimirksniu
- Depresija neišgydoma vien tik valios pastangomis
- Tarp ligos simptomų – apatija, bloga nuotaika, malonumo pojūčio praradimas
- Jei manote, kad artimasis serga depresija – pasikalbėkite su juo
- Besigydančiam žmogui svarbu suteikti paramą
Moksliniai tyrimai įrodė, kad sergančiųjų smegenyse įvyksta objektyvūs pokyčiai – kai kurios smegenų dalys yra mažesnės ar didesnės, taip pat pasikeičia kai kurių biocheminių medžiagų apykaita smegenyse.
Nors gali būti jų paskatinta, depresija nepriklauso vien tik nuo objektyvių aplinkybių ir negali būti „įjungta“ arba „išjungta“. Jos neįmanoma vien tik valios pastangomis ir mąstant pozityviai nugalėti, pavyzdžiui, kaip diabetą.
Kokie yra pagrindiniai depresijos simptomai?
Depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis ir sunkus. Pagrindiniai depresijos simptomai yra šie:
- Bloga nuotaika
- Prarastas susidomėjimas dalykais, kurie anksčiau buvo įdomūs
- Nuolatinis nevilties ir kaltės jausmas
- Prarastas ar reikšmingai sumažėjęs gebėjimas jausti malonumą
- Sumažėjęs gebėjimas susikaupti
- Energijos stygius
- Motyvacijos ką nors veikti stygius
- Mintys apie savižudybę
- Pakitę miego ar valgymo įpročiai
Kas sukelia depresiją?
Mokslininkai vis dar tiksliai to neišsiaiškino. Manoma, kad depresiją sukelia biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių kombinacija, kuri lemia asmens depresiškumą.
Depresija gali prasidėti bet kuriame amžiuje, bet dažniausiai ji prasideda tarp 20 ir 45 metų.
Kaip gydoma depresija?
Pagrindiniai gydymo metodai yra du – psichoterapija ir vaistai, pakeičiantys tam tikrų medžiagų apykaitą smegenyse. Jei asmeniui nustatomas lengvas depresijos epizodas, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja psichoterapiją. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad psichoterapijos ir gydymo vaistais derinimas gali veiksmingai padėti pasveikti nuo depresijos.
Kaip elgtis, jei manote, kad artimas žmogus gali sirgti depresija?
Jei jūsų artimajam ar draugui būdingi bent keli iš aukščiau išvardintų simptomų, visų pirma atvirai su juo pasikalbėkite. Daugelis depresija sergančių žmonių pagalbos nesikreipia ilgai, kartais net dešimtis metų. Jiems artimųjų parama gali būti labai naudinga.
Pokalbį galima pradėti tokiomis frazėmis kaip „Man neramu dėl tavęs“. „Neseniai pastebėjau, kad tavo elgesys pasikeitė. Man įdomu, kaip tu jautiesi“. „Pastaruoju metu tu atrodai liūdnas. Ar viskas gerai?“
Pokalbio metu galima vartoti tokias frazes kaip „Tu nesi viena/vienas. Aš su tavimi“, „Galbūt tu dabar tuo netiki, bet vieną dieną tavo savijauta pagerės“, „Gal aš nesuprantu, kaip tu jautiesi, bet tu man rūpi ir aš labai noriu padėti“, „Tu esi man svarbi/svarbus. Tavo gyvenimas man svarbus“.
Išklausykite, ką kitas žmogus nori pasakyti. Kad ir ką jis kalbės, pasistenkite jį išklausyti palaikydami ir be išankstinio nusistatymo. Tai gali padėti daugiau negu bet kokie paramos žodžiai.
Išklausykite, ką kitas žmogus nori pasakyti. Kad ir ką jis kalbės, pasistenkite jį išklausyti palaikydami ir be išankstinio nusistatymo. Tai gali padėti daugiau negu bet kokie paramos žodžiai.
Jei artimasis per pokalbį supyks ant jūsų, jus įžeis, prisiminkite: sergančiam depresija sunku jausti emocinį ryšį su kitais žmonėmis. Todėl nepykite ant jo. Kalba ne jis – kalba jo depresija.
Prisiminkite – nors jūs galite ir turite padėti artimam žmogui, galiausiai susitvarkyti su depresija jis turės pats. Nekaltinkite savęs dėl to, kaip jis jaučiasi. Nepamirškite rūpintis savimi.
Ko jokiu būdu nesakyti depresija sergančiam artimajam?
Tam tikrų frazių jokiu būdu negalima sakyti, nes jos sukels sergančiam depresija žmogui dar didesnį skausmą. Tarp tokių frazių – „Viskas tik tavo galvoje“, „Mes visi kartais jaučiamės blogai“, „Pažiūrėk į šviesiąją pusę“ , „Kas tau negerai?“, „Pažiūrėk į savo gyvenimą, jis puikus. Turėtum jaustis geriau“.
Ką daryti, jei artimas žmogus turi daug depresijos simptomų, bet atsisako kreiptis į specialistus?
Kad jis per daug neišsigąstų, galite pasiūlyti iš pradžių nueiti pas šeimos gydytoją. Jis mokės atpažinti depresijos simptomus ir, esant reikalui, nukreips pas psichikos sveikatos specialistą.
Pasisiūlykite pats rasti tinkamą artimam žmogui specialistą ir kartu su juo nueikite į pirmąjį vizitą. Depresija sergančiam žmogui dažnai atrodo, kad jam vis tiek niekas nepadės, todėl šioje situacijoje svarbu jį paremti.
Kaip padėti artimajam, kuris pradėjo gydytis nuo depresijos?
Svarbu jam suteikti bet kokią paramą, kurios jam reikia ir kurią jis priima. Padėkite jam susitarti dėl vizitų pas specialistą, priminkite jam, kad turi vykdyti specialistų nurodymus, palaikykite jį morališkai.
Būkite kantrus. Depresijos gydymosi procesas gali būti sunkus ir lėtas, su „atkritimais“. Depresija neišgydoma per naktį. Stenkitės išlikti pozityvus ir paremti artimąjį, kuomet šis jaučiasi sunkiai.
Būkite kantrus. Depresija neišgydoma per naktį. Stenkitės išlikti pozityvus ir paremti artimąjį, kuomet šis jaučiasi sunkiai.
Skatinkite artimą žmogų būti aktyviu/aktyvia. Pakvieskite jį prisidėti prie smagių veiklų – nueiti kartu į filmą, susitikti su draugais ir t. t. Sergantiems depresija gali padėti fizinė veikla, tad paraginkite jį sportuoti. Būkite atkaklus: nepasiduokite, jei artimasis keletą kartų atsisakys.
Prisiminkite – nors jūs galite ir turite padėti artimam žmogui, galiausiai susitvarkyti su depresija jis turės pats. Nekaltinkite savęs dėl to, kaip jis jaučiasi. Nepamirškite rūpintis savimi.
Ką daryti, jei depresija sergantis artimas žmogus užsimena apie savižudybę?
Depresija yra vienas iš veiksnių, susijusių su savižudybėmis.
Vienas iš visuomenėje vyraujančių mitų – „Kalbėjimas apie savižudybę padidins asmens norą žudytis“. Tai yra netiesa! Svarbiausia – nenutylėkite šios temos. Kad ir kaip nejaukiai galite jaustis iš pradžių, atvirai su juo pasikalbėkite ir paklauskite, ką jis iš tikrųjų jaučia ir galvoja. Tai gali išgelbėti gyvybę.
Artimas žmogus gali apie savižudybę užsiminti su humoru, taip pat gali sakyti kažką panašaus į „vis tiek be manęs pasauliui būtų geriau“. Bet kuriuo atveju verta susirūpinti, ir, esant reikalui, kreiptis patarimo į specialistą.
Savižudybių problemą kelia ir prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota socialinė kampanija „Už saugią Lietuvą“. Ji kviečia skirti savo laiką, dėmesį ir žinias tiems, kuriems šiuo metu reikia mūsų visų pagalbos.
