15min su K.Urbelioniu kalbėjosi apie tinkamos aprangos pasirinkimą, žemiausią temperatūrą, kuomet bėgti jau nerekomenduojama, bėgimą, kuomet už lango siaučia pūga ir kitus bėgimo žiemą ypatumus.
– Kokia turėtų būti bėgimo apranga šaltuoju metų sezonu?
– Tam, kad bėgikas gerai jaustųsi bėgdamas, bėgimo apranga žiemą yra labai svarbi. Dažnam atrodo, kad bėgdami su įprasta žiemine striuke tikrai nesušalsime, tačiau ji greičiausiai neišgarins mūsų prakaito ir jau po kelių kilometrų bus per karšta, jausimės nepatogiai.
Žiemą apranga turi atlikti net keletą svarbių funkcijų: nevaržyti judesių, palaikyti tinkamą kūno temperatūrą, gerai išgarinti drėgmę ir dar apsaugoti nuo žvarbaus oro – kritulių ir vėjo. Visus šiuos kriterijus galima išpildyti tik rengiantis plonais sluoksniais, kurie nevaržys judesių, o kiekvienas sluoksnis atliks savo funkciją.
Bene svarbiausias yra apatinis sluoksnis, kuris bus nuolat prigludęs prie bėgiko kūno, todėl jam patarčiau netaupyti ir įsigyti kokybišką gaminį. Pagrindinė apatinio sluoksnio funkcija – išgarinti susidarančią drėgmę, todėl šis sluoksnis turėtų būti sintetinis, nes natūralūs pluoštai šios funkcijos tiesiog neturi.
Antrasis sluoksnis – saugantis kūno temperatūrą. Pagrindinė jo funkcija – neleisti kūnui atvėsti. Trečiasis sluoksnis – striukė, apsauganti nuo vėjo ir kritulių. Ji taip pat turi būti pritaikyta bėgimui ir gerai garinti drėgmę.
Kojas apsaugoti galima specialiomis pašiltintomis timpomis. Jei tokių neturite, rinkitės vasarines timpas, o ant jų treningo kelnes – taip tikrai nesušalsite.
– Kaip turėtų skirtis apranga, bėgant 0 laipsnių temperatūroje ir -10 laipsnių temperatūroje?
– Keičiantis temperatūrai dažnas bėgikas iš išorės atrodo taip pat, todėl kartais kyla klausimas, kaip jie nesušąla. Visa paslaptis slypi tame, ką pasirenkame antrajam sluoksniui, kuris gali būti pats įvairiausias – nuo marškinėlių ilgomis rankovėmis iki plonos liemenės.
Ką pasirinkti, kiekvienas turėtų atrasti pats, nes skiriasi bėgimo greitis ir fiziologinės savybės. Bet net bėgantys lėtai nesušals ir prie -10 laipsnių, jei tinkamai pasirinks juos šildantį rūbą.
– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis bėgimo avalynę žiemai?
– Avalynė yra labai svarbi, todėl pirmiausia tai turėtų būti bėgimui skirti bateliai. Būtent žiemai skirtų batelių reikėtų paieškoti, nes jie nėra tokie populiarūs. Tačiau nesunkiai rasite „trail“ tipo bėgimo avalynę, kurios padas yra grubesnis ir mažiau slysta, be to, „trail“ bateliai dažnai būna storesni.
Ar reikia specialios avalynės žiemai, priklauso, nuo paviršiaus, kuriuo dažniausiai bėgiojame. Aš žiemą dažniausiai bėgioju Vingio parke, kur takai yra nuolat prižiūrimi ir nukasti, todėl dažnai mane pamatysite su vasariniais bateliais, tik kojines renkuosi storesnes. Jei bėgiojate apsnigtais ar slidžiais keliais, vis dėlto rekomenduočiau įsigyti batelius, kurių padai yra mažiau slidūs.
– Ar pirštinės ir kepurė svarbu?
– Pirštinės ir kepurė taip pat turėtų būti skirtos sportui, nes bėgant mūsų kūnas prakaituoja ir tą drėgmę reikia pašalinti. Be to, kepurė ir pirštinės saugo mus nuo sušalimo. Temperatūrai nukritus žemiau -10 laipsnių, rekomenduočiau pagalvoti apie storesnes pirštines ir kepurę. Jei tokių neturite, vėl gi renkitės sluoksniais – antras pirštines ir antrą kepurę. Taip tikrai nesušalsite.
– Kokias klaidas dažniausiai daro bėgiojantys žiemą?
– Dažniausios klaidos yra susijusios būtent su apranga, kuomet apsirengiama neįvertinus oro sąlygų ir bėgant būna arba per karšta, arba per šalta.
Duosiu mažą patarimą – prieš pradedant bėgti turi atrodyti, kad yra šiek tiek per šalta. Nubėgus vos kelis kilometrus mūsų kūno temperatūra pakils ir jausimės komfortabiliai, tačiau stenkitės vengti ilgesnių sustojimų ir baigę treniruotę nestoviniuokite lauke, o pasimankštinkite viduje – taip tikrai neperšalsite.
– Kokia žemiausia temperatūra, prie kurios bėgti nerekomenduojama?
– Viskas priklauso nuo oro sąlygų. Esu bėgęs ir prie -32 laipsnių, tačiau oras buvo sausas, nebuvo vėjo, tad išskyrus tai, kad apšarmojo barzda, kitų skirtumų nepajutau.
Jei bėgikas turi tinkamą aprangą ir pripranta bėgioti lauke, tai galima daryti ištisus metus. Niekada neteko praleisti treniruotės dėl prastų oro sąlygų, tačiau aišku, bėgti įprastą krosą, kai už lango siaučia pūga, gali reikėti ir papildomo spyrio į užpakalį (juokiasi).
– Kiek kartų per savaitę siūlytum bėgioti žiemą?
– Treniruočių skaičius nepriklauso nuo to, ar už lango vasara, ar žiema. Pradedančiam bėgikui užteks ir kelių kartų, o labiau patyrę bėgs ir 4–6 kartus. Svarbu prisiminti, kad krūvį ir treniruočių kiekį reikėtų didinti palaipsniui. Pajutus nuovargį vertėtų leisti kūnui pailsėti ir treniruotę praleisti arba sumažinti krūvį ar nubėgamų kilometrų skaičių.
– O ar nebėgiojančiam žmogui protinga pradėti bėgioti žiemą? Gal geriau sulaukti pavasario?
– Pradėti bėgti galima bet kada, tik jei to nedarėte anksčiau, bus kiek sunkiau. Kodėl? Dėl to, kad reikės nusipirkti daug aprangos (juokiasi).
Žinoma, daugelį rūbų galima pritaikyti, bet tuomet viskas priklauso nuo oro – jei už lango drebia šlapią sniegą ir pučia žvarbus vėjas, o jūs bėgate su striuke, kuri nuo to neapsaugo, tuomet ne pyragai. Žinoma, tai puikus būdas patikrinti motyvaciją (šypsosi).
„Vilniaus bėgimo klube“ žiemą treniruojamės tiek lauke, tiek po stogu įrengtame lengvosios atletikos manieže, tad naujai prisijungiantys bėgikai dažnai turi daugiau laisvės – jei lauke oras labai žvarbus, jie lieka žiemoti viduje. Kitaip sakant, sprendimų yra, svarbiausia tik, kad noro netrūktų (šypsosi).
