Vienoje cigaretėje esama apie 10 mg nikotino, iš jų maždaug 1-2 mg pasilieka kūne. Nikotinas – tai stimuliantas, kuris skatina nervų sistemą ir sukelia lengvą euforiją, bet jis taip pat yra kenksmingas: maždaug 50 mg yra mirtina dozė.
Įkvėpus nikotino jis veikti pradeda greitai, nes yra absorbuojamas per tūkstančius plaučiuose esančių pūslelių, vadinamų alveolėmis. Per jas vyksta dujų apykaita. Bendras alveolių paviršiaus plotas maždaug 40 kartų viršija odos paviršiaus plotą, todėl tai efektyviausias kelias nikotinui patekti į kraujotaką.
Praėjus vos 10 sekundžių nuo cigarečių dūmų įkvėpimo, nikotinas yra absorbuojamas organizmo ir per kraujotakos sistemą pasiekia smegenis. Be to, nikotinas stimuliuoja antinksčius ir paskatina šiuos gaminti hormonus epinefriną bei adrenaliną.
Šie hormonai pagreitina širdies ritmą ir padidina kraujo spaudimą, tuo pačiu susiaurindami kraujagysles. Be to, tai paskatina dopamino – cheminio junginio, kuris sukelia pasitenkinimo būseną – gamybą organizme. Dėl to nikotinas ilgainiui sukelia priklausomybę.
Nikotinas iš organizmo pasišalina per kelias valandas. Jis gali būti absorbuojamas ne tik per plaučius, bet ir per kitus organus.
Kenkia ne tik nikotinas
Rūkant organizme lieka ne tik nikotinas, bet ir kitos medžiagos. Iškvepiant pasišalina tik dalis jų. Žalingos cigaretėse esančios cheminės medžiagos pasiekia visas organizmo ląsteles. Dūmai paveikia kraują, odą, plaučius, širdį, kvapo ir skonio pojūčius.
Bronchuose ir plaučiuose esama plonyčių plaukelių, kurių funkcija – valyti bronchų vamzdelius ir plaučius nuo iš orės į juos patekusių žalingų medžiagų. Tačiau rūkymas kuriam laikui suparalyžiuoja šiuos plaukelius ir netgi gali juos numarinti. Tačiau nustojus rūkyti, šie plaukeliai vėl pradeda veikti ir bando išvalyti organizmą.
Būtent dėl šios priežasties rūkaliai taip dažnai kosti net ir tada, kai nerūko – tai organizmo bandymo apsivalyti pasekmė.
Tačiau, pavyzdžiui, ryte surūkyta pirma cigaretė vėl paralyžiuoja šiuos plaukelius, ir kosulys dingsta. Dėl to rūkaliai ilgą laiką nesuvokė, kad rūkymas gali kenkti organizmui. Buvo mąstoma taip: jei cigaretė sustabdo rytinį kosulį, tai tikriausiai yra gerai.
Cigarečių dūmams patekus į plaučius, jie pažeidžia ląsteles, kurių funkcija – kovoti su pašalinėmis medžiagomis plaučių alveolėse.
Daug to, ką įkvepiame užsirūkę cigaretę, virsta derva. Tik 30 proc. šios dervos iškvepiant būna grąžinama į aplinką. Likusi derva „prilimpa“ prie plaučių ir gerklės. Ši derva žudo sveikas plaučių ląsteles. Vieną pakelį per dieną surūkantis rūkalius per metus į savo plaučius įkvepia maždaug vieną puodelį dervos.
Cigarečių, kuriose gamintojai skelbia esant mažai dervų, rūkymas situacijos iš esmės nepakeičia. Dažnai rūkantys tokias cigaretes tiesiog rūkydami įkvepia giliau, kad gautų nikotino dozę, kurios jiems reikia.
Kenkia širdžiai, odai ir lytiniam gyvenimui
Cigaretėje esančios cheminės medžiagos pasiekusios plaučius, labai greitai patenka į kraujotaką. Kraujagyslėmis jos pasiekia širdį, o netrukus būna išnešiojamos po visą kūną. Pradėjus rūkyti cigaretę, širdis pradeda plakti greičiau – jos ritmas pagreitėja 10-25 dūžiais per minutę. Rūkymas gali sukelti ir širdies ritmo dažnumo sutrikimą – aritmiją.
Be to, rūkant deguonies kiekis kraujyje sumažėja, nes anglies monoksidas, kuris pasigamina rūkymo proceso metu, suklaidina žmogaus kūną: jis galvoja, kad tai deguonis. Tačiau kūno ląstelėms vis tiek reikia deguonies, todėl širdis turi dirbti greičiau, kad tinkamai šia medžiaga aprūpintų visas ląsteles.
Pastoviai rūkant, skonio ir kvapo pojūčiai lėtai „atbunka“, nes dervos padengia liežuvį ir kvėpavimo takus. Dažnai rūkaliai net nesupranta, kad kažkas jų organizme kitaip, ir tik metę rūkyti supranta, ką buvo praradę. Daug buvusių rūkalių sako, kad metus rūkyti maisto skonis ir kvapas pasikeitė.
Be to, rūkant kraujospūdis pakyla maždaug 10-15 proc. Tai reiškia, kad pavojus patirti širdies smūgį ar insultą padidėja.
Rūkymas ne tik veikia kraujo spaudimą – jis kenkia ir pačiam kraujui. Rūkančių žmonių kraujyje galima rasti 4-15 kartų daugiau anglies monoksido negu nerūkančių. Anglies monoksidas – tai ta pati medžiaga, kurią per duslintuvus išmeta automobiliai. Parūkius jis išlieka organizme maždaug šešias valandas. Per tą laiką jis, sudarydamas junginį su kraujyje esančiu hemoglobinu, pablogina deguonies apykaitą.
Dar vienas organas, kuriam kenkia rūkymas – oda. Odoje esančios kraujagyslės rūkant susitraukia, ir odą pasiekia mažiau deguonies. Tai lemia raukšlių atsiradimą. Be to, oda po ilgamečio rūkymo papilkėja, o veidas ima atrodyti pavargęs. Daug kitų neigiamų rūkymo pasekmių pamažu pranyksta metus rūkyti, bet poveikis odai yra nepataisomas.
Kenkia rūkymas ir reprodukcinei sistemai. Bostono universiteto atlikti tyrimai parodė, kad rūkantys vyrai dažniau patiria su erekcija susijusių problemų. Tarp 1011 tirtų vyrų, turėjusių erekcijos sutrikimų, 78 proc. rūkė.
Be to, rūkymas kenkia spermos kokybei, todėl ketinantiems susilaukti vaikų rekomenduojama mesti. Moterys taip pat turi dėl ko sunerimti – daug rūkančių moterų vaisingumas sumažėja 43 proc., o menopauzę jos pasiekia dviem metais anksčiau.
Ar metus rūkyti rūkymo sukeltos sveikatos problemos išsispręs? Didžioji dalis – taip. Poveikio odai panaikinti nebebus įmanoma, bet daugelis kitų dalykų yra pataisomi. Metus rūkyti plaukeliai plaučiuose ir bronchuose vėl gali valyti organizmą pilnu pajėgumu, o širdį ir kūno ląsteles ima pasiekti tiek deguonies, kiek reikia. Po kiek laiko organizmas atsistato, ir žmogus ima jaustis taip, lyg niekada nebūtų rūkęs.
Parengta pagal „How Stuff Works“
