Supermaistu įprastai vadinami tie produktai, kurie pasižymi mažu kaloringumu ir biologiniu visavertiškumu. Pasak mitybos specialisto, profesoriaus Rimanto Stuko, tokių produktų galime rasti ir tradicinių lietuviškų prekių lentynose.
„Super maistas yra vienas populiariausių žodžių junginių, kuris pastaruosius kelis metus sukosi virtuvės žodyne. Tačiau šis terminas gali būti šiek tiek klaidinantis. Gali atrodyti, jog supermaistas atkeliauja tik iš kažkur toli, iš egzotiškų šalių, todėl kyla rizika pamiršti mūsų organizmui įprastus – vietinius – produktus.
Be to, Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad oficialiai „supermaisto“ kategorijos nėra. Turime kalbėti apskritai apie sveiką mitybą, kuo daugiau vitaminų turintį maistą, jo įvairovę, tinkamą racioną“, – sako R.Stukas.
Pasak mitybos specialisto, žmogui tinkamiausias yra vietinis maistas. Tokiu laikyti galima maždaug 500 kilometrų spinduliu nuo gyvenamosios vietos užaugintą maistą.
Burokai
Burokai rekomenduojamų produktų sąraše pozicijų neapleis ir 2019 metais. Ši lietuviška daržovė yra ne tik madingas, bet ir sveikas pasirinkimas. Burokai tinka tiek norintiems sulieknėti, tiek auginantiems raumenyną ir besirūpinantiems sveikata.
„Burokuose yra daug mineralinių medžiagų – geležies, kalcio, kalio, fosforo ir vitaminų B1, B2, PP, C. Aktyviosios šios daržovės medžiagos greitina medžiagų apykaitą, gerina baltymų pasisavinimą, stimuliuoja ląstelių augimą, gerina audinių aprūpinimą deguonimi, padeda atsinaujinti jungiamajam audiniui. Burokėliai gerina virškinimo veiklą ir padeda iš organizmo pašalinti toksines medžiagas“, – gerąsias produkto savybes vardina R.Stukas.
Kiaušiniai
Kiaušiniai gali būti vadinami super maistu dėl visaverčių baltymų ir plataus maistinių savybių spektro.
„Kiaušinis yra puikus produktas, kuris yra laikomas baltymų etalonu, nes žmogaus organizmas jį ypatingai gerai pasisavina. Be to, trynyje yra daug vitaminų ir mikroelementų. Kiaušiniuose gausu kalcio, geležies, riboflavino, biotino, cinko, seleno, cholino, natrio, kalio, vitaminų A, D, E, B12.
Taip pat kiaušinis yra omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, kuris yra gyvybiškai būtinas normaliam kūno ir širdies funkcionavimui. Naujausiose Vokietijos mokslinių žurnalų publikacijose sakoma, kad galima suvalgyti net 12 kiaušinių per savaitę, jei mityba yra sveika ir atitinka rekomendacijas“, – tvirtina R.Stukas.
Tomas Rumelaitis, bendrovės „Groward Group“ kiaušinių verslo vadovas, priduria, kad renkantis kiaušinius, svarbu atkreipti dėmesį, kokiais lesalais maitinamos vištos. Tam reikia atidžiai skaityti pakuočių etiketes.
„Kiaušinių maistinės savybės ir jų natūralumas priklauso nuo lesalų, kuriais maitinamos vištos. Vištos, kurios lesinamos lietuviškais lesalais be genetiškai modifikuotų organizmu, dės didesnį omega-3 riebalų rūgščių skaičių ir didesnę vitaminų bei mineralinių medžiagų koncentraciją turinčius kiaušinius“, – pasakoja įmonės vadovas.
Rauginti kopūstai
Profesorius R.Stukas primena apie dar vieną tradicinį produktą, kurį turėtume įtraukti į savo mitybos racioną kuo dažniau. Rauginti kopūstai yra puikus C vitamino šaltinis. Ypač žiemą ir pavasarį, kai kituose produktuose šio vitamino yra mažai.
„Žmogui per dieną vitamino C reikia gauti apie 80 mg, o lietuviai vidutiniškai gauna tik 50 proc. rekomenduojamos normos. Todėl rauginti kopūstai yra nepamainomas šio vitamino šaltinis. Be to, rauginti kopūstai organizmą aprūpiną ir reikalingomis skaidulinėmis medžiagomis, kurių per dieną reikia gauti nuo 25 iki 35 mg“, – sako R.Stukas.
Rauginti kopūstai pasižymi sveikatą stiprinančiomis savybėmis – uždegimų slopinimu, antibakteriniu, skausmą malšinančiu poveikiu. Jie puikiai tinka besirūpinantiems kūno formomis ir sportuojantiems. Šiame produkte gausu vitaminų A, B, C, K ir mineralinių medžiagų – kalcio, magnio, cinko, kalio, fosforo, silicio, boro.
Tiesa, raugintų kopūstų kaloringumas itin mažas – 100 gramų kopūstų yra vos 25 kalorijos.
