Pašnekovas teigia, kad didžiausia klaida, kurią daro kiekvienas iš mūsų, yra problemų ignoravimas
„Daugelis mano, kad iškylančios problemos yra laikinos, greitai praeis, tačiau taip nėra, su kiekviena diena situacija tik blogėjo. Prasidėjo cypimas ausyse, kuris kankino ilgą laiką“, – pasakojo Audrius.
Visame pasaulyje daugiau nei 500 mln. žmonių patiria klausos nusilpimą. Kiekvienais metais šis skaičius didėja dėl įvairių priežasčių. Senėjimas ir nuolatinis buvimas triukšmingoje aplinkoje – dvi pagrindinės priežastys, kurios lemia prastėjančią klausą.
Daugelis mano, kad iškylančios problemos yra laikinos, greitai praeis, tačiau taip nėra, su kiekviena diena situacija tik blogėjo. Prasidėjo cypimas ausyse, kuris kankino ilgą laiką.
Gegužės mėnuo daugelyje pasaulio šalių, ypač Amerikos žemyne, skelbiamas „Geros klausos mėnesiu”. Tokias pasaulines tradicijas puoselėja ir Lietuvos klausos specialistai.
Vilniaus klausos centro „Audiomedika“ specialistas Mindaugas Jonaitis teigia, kad daugelio žmonių klausa silpsta palaipsniui: „Žmonės linkę prisitaikyti, dažniau prašo pašnekovo pakartoti informaciją ar padidina televizoriaus garsą. Tampa sudėtinga atpažinti klausos sutrikimo simptomus.“
M.Jonaitis sakė, kad prastėjančios klausos požymius dažniausiai pastebėti ne tik pats žmogus, bet ir artimieji.
„Klausos sutrikimų simptomai akivaizdūs, tačiau mes to nelaikome rimtu sutrikimu. Tai yra didžiausia blogybė. Artimieji turi pirmieji reaguoti į blogėjančią vieno iš šeimos narių klausą ir nukreipti jį pas specialistus, – įsitikinęs specialistas. – Kai mūsų klausa pamažu silpsta, pamirštame tikrus garsų skambesius. Mes gyvename tyliame pasaulyje ir nesusimąstome, kad prarandame galimybę girdėti daugybę garsų, kurie supa mus kasdieniame gyvenime – jūros ir medžių ošimas, muzika.“
Specialistas pastebi, kad klausos sutrikimais skundžiasi vis daugiau jaunų žmonių. Tai susiję su įvairiomis priežastimis, tačiau kaip pagrindinė išskiriama problema – garsiai klausoma muzika.
M.Jonaitis sako, kad klausos sutrikimo simptomai gali būti įvairūs, tačiau vertėtų apsilankyti pas specialistą, jeigu jums nuolatos atrodo, kad žmonės kalba nerišliai ar tampa sunku suprasti pokalbį. Taip pat vis garsiau klausote radijo ar nuolatos turite didinti garsą žiūrėdami televizorių.
„Kiekvienais metais gegužės mėnesį skelbiame „Geros klausos mėnesiu“. Žmonės gali atvykti pas mus ir nemokamai pasikonsultuoti. Visgi Lietuvoje yra daug žmonių, kurie delsia, tačiau, tikiuosi, kad jie pradės atsakingiau žiūrėti į šią problemą. Turime suprasti, kad geriausias gydymas – prevencija“, – kalbėjo M.Jonaitis.
Lietuvoje yra daug žmonių, kurie delsia, tačiau, tikiuosi, kad jie pradės atsakingiau žiūrėti į šią problemą. Turime suprasti, kad geriausias gydymas – prevencija.
Audrius pasakojo, kad grįžti į garsų pasaulį jam padėjo klausos aparatai: „Mokausi gyventi su jais. Garsai grįžta iš praeities. Net sunku nupasakoti, kaip pasikeitė gyvenimas – eidamas nebešiurenu kojomis, namuose tvarkausi daug tyliau, kadangi girdžiu visus garsus. Tuo tarpu anksčiau penkerius metus gyvenau tarsi kitame pasaulyje – nuolatinis cypimas ir ūžimas galvoje, užgožęs aplinkinius garsus, nuolatinis garsų chaosas.“
Klausos sutrikimas – ne tik fizinė, bet ir psichologinė būsena. Audrius tikina, kad negirdintis žmogus tampa izoliuotas: „Sunku gyventi, kai nesijauti visavertė asmenybė. Draugai ir šeima man labai padėjo, mane palaikė. Jeigu jūsų artimasis ar draugas turi klausos problemų, būkite su juo, jam tai labai svarbu.“
Specialistas M.Jonaitis teigia, kad net 95 proc. klausos sutrikimų galima išgydyti, naudojant klausos aparatus: „Kiekvienas paciento atvejis individualus, tačiau didžiajai daliai besikreipiančiųjų galima padėti.“
