Medicinos mokslų daktarė Gabriela Rodriguez Ruiz, „VIDA Wellness and Beauty“ sertifikuota bariatrijos chirurgė pasakoja, kad „metabolizmas – tai procesas, kurio metu organizmas skaido maistą ir paverčia jį energija. Suvokus medžiagų apykaitą, galima suprasti, kaip mūsų organizmas naudoja suvalgytą maistą ir kiek energijos mums reikia, kad išliktume sveiki“, – aiškina ji, rašoma bestlifeonline.com.
Specialistė priduria, kad senstant medžiagų apykaita natūraliai lėtėja, o mūsų organizmas ima mažiau efektyviai deginti kilokalorijas. Gera žinia ta, kad galite pasinaudoti šiais patarimais, kurie padės pagreitinti medžiagų apykaitą.
Valgykite sąmoningai
Galite būti dėmesingi daugeliui dalykų, o valgymas yra vienas iš jų. „Sąmoningas valgymas – tai alkio ir sotumo signalų suvokimas, mėgavimasis maisto skoniu, tekstūra ir kiekvienu kąsniu, nesiblaškymas valgymo metu, – sako G.Rodriguez Ruiz. – Praktikuodami sąmoningą valgymą galite pagerinti bendrą mitybos kokybę, nes rinksitės sveikesnį maistą tinkamomis porcijomis. Tai gali padėti pagreitinti medžiagų apykaitą, nes organizmas galės geriau įsisavinti ir apdoroti jam reikalingas maistines medžiagas.“
WebMD rekomenduoja valgyti daug baltymų turinčio maisto, taip pat vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir skaidulinių medžiagų. „Valgydami sveiką maistą galite gauti daugiau maistinių medžiagų. Be to, toks maistas ilgiau palaiko jūsų organizmo energiją“, – patariama puslapyje. – Galite valgyti dažniau ir mažiau, kad nesutriktų medžiagų apykaita. Kuo ilgesnis laiko tarpas tarp valgymų, tuo labiau lėtėja medžiagų apykaita ir jaučiatės alkanesni.„
Ir nepamirškite vartoti skysčių. „Kai geriame, mūsų organizme vyksta termogenezė, kurios metu vanduo sušyla iki kūno temperatūros, – teigia Fit&Well. – Naudojant energiją tokiai šilumai sukurti reikia deginti kilokalorijas, o tai savo ruožtu gali paskatinti medžiagų apykaitą.“
Valdykite savo svorį
Sveikas svoris yra sveikos medžiagų apykaitos dalis, o tai neatsiejama nuo sąmoningo valgymo, kuris “skatina jus suvokti, kada esate sotūs, ir padeda išvengti persivalgymo„, – sako G.Rodriguez Ruiz. – Tai gali padėti sumažinti su nutukimu susijusių sveikatos problemų, tokių kaip diabetas, širdies ligos ir insultas, riziką.“
Tačiau gali būti sudėtinga atrasti tokius sveikos mitybos principus, kurie padėtų kontroliuoti svorį, pagreitintų medžiagų apykaitą ir suteiktų organizmui reikiamų maistinių medžiagų, ypač vyresniame amžiuje. Healthline siūlo pasikalbėti su specialistu, jei jus gąsdina ši perspektyva. „Konsultacija su dietologu gali padėti atrasti geriausią būdą, kaip numesti riebalų perteklių nesilaikant pernelyg griežtos dietos, – rekomenduoja Healthline . – Be to, dietologas gali jus palaikyti ir vadovauti metant svorį.“
Atraskite fizinę veiklą, kuri jus džiugina
Mankšta yra naudinga daugeliu aspektų. Ji padeda geriau miegoti, gerina bendrą sveikatą, mažina sunkių ligų riziką, stiprina atmintį ir, taip, skatina medžiagų apykaitą, kurios reikia sulaukus 50 metų.
„Reguliari mankšta padeda pagerinti medžiagų apykaitą, todėl geriau išlaikote sveiką svorį“, – aiškina G.Rodriguez Ruiz ir pabrėžia, kad užsiimant jums patinkančia fizine veikla „yra didesnė tikimybė, kad ilgainiui jos laikysitės“.
Senstant mažėja raumenų masė – šis procesas vadinamas sarkopenija. „Jėgos treniruotės, pavyzdžiui, pratimai su kūno svoriu ir svorių kilnojimas, gali gerokai pagerinti raumenų jėgą, funkciją, juos padidinti“, – teigia Healthline.
Tačiau patariama neapsiriboti tik tokio tipo pratimais. „Toks paprastas dalykas kaip kasdienis pasivaikščiojimas ar lipimas laiptais vietoj lifto gali pagreitinti medžiagų apykaitą ir pagerinti bendrą sveikatos būklę, – sako G.Rodriguez Ruiz, pažymėdama, kad bėgimas, plaukimas ir važinėjimas dviračiu taip pat yra geri pasirinkimai. – Taip pat nebūtina investuoti daug pinigų į brangią sporto įrangą ar lankytis brangiai kainuojančiame sporto klube.“
Sumažinkite streso lygį
Vienas iš daugelio streso žalingų veiksnių yra tas, kad jis neigiamai veikia medžiagų apykaitą. Ir nors galite įsivaizduoti, kad būnant įsitempusiems ir nerimastingiems medžiagų apykaita greitesnė, taip nėra.
„Didelis streso lygis gali gerokai sulėtinti medžiagų apykaitą, – sako G.Rodriguez Ruiz. – Kai ilgesnį laiką patiriame stresą, mūsų organizme gaminasi didesnis kortizolio, pagrindinio streso hormono, kiekis. Įrodyta, kad dėl to sulėtėja medžiagų apykaita ir mums sunkiau deginti kalorijas bei išlaikyti sveiką svorį.“
G.Rodriguez Ruiz aiškina, kad streso lygio sumažinimas gali padėti sumažinti kortizolio kiekį, „todėl organizmas gali grįžti į normalią medžiagų apykaitos būseną ir pagerinti bendrą sveikatą“. Tai naudinga ir todėl, kad sumažėjus stresui „pagerėja nuotaika ir padidėja energijos lygis, o tai svarbu norint palaikyti aktyvų gyvenimo būdą senstant“, – pažymi ji.