Šį mėnesį 40-tąsias vestuvių sukakties metines su žmona paminėjęs Kazys ir dabar krūties vėžį įvardija kaip abiejų sutuoktinių ligos diagnozę. Nors iš pradžių moteris apie ligą nieko nesakė, vėliau Kazys tapo svarbiausia jos atrama kovoje su diagnoze.
„Mus ta liga užpuolė prieš 11 metų, pavasarį. Žmonai tuo metu buvo 51 metai, todėl šeimos gydytoja pasiūlė dalyvauti patikros programoje, kurios metu buvo diagnozuotas pirmos stadijos krūties vėžys.
Ji du mėnesius man nieko nesakė, buvo išsigandusi, pasimetusi, tačiau vėliau vis tiek reikėjo su kažkuo pasitarti, ką daryti toliau, ir taip prasidėjo mūsų kova su liga“, – prisimena vyras.
Kartais nerasdavo tinkamų žodžių
Kazys prisipažįsta, kad ligos diagnozė sukėlė tikrą šoką abiem sutuoktiniams, o emocinę įtampą ilgai lydėjo ašaros, pykčiai ir nežinia, kaip paguosti artimą žmogų.
„Buvo momentų, kai jau nebežinai, ką pasakyti. Atrodė, kad viskas, ką sakau ar darau, yra blogai. Jeigu sakydavau, kad viskas bus gerai, mes išsikapstysime – netikėdavo mano žodžiais. Jeigu nieko nesakydavau – atrodydavo, kad man nerūpi. Tačiau tai yra normalu, žmogus serga ir reikia po truputį atrasti priėjimą prie jo“, – sako kaunietis.
Sutuoktiniai ilgą laiką su liga kovojo tik dviese, apie esamą situaciją nesakė aplinkiniams. Ligą slėpė ir nuo savo vaikų, nenorėdami kelti papildomo streso, nes tuo metu jų dukra laukėsi pirmagimio.
Buvo momentų, kai jau nebežinai, ką pasakyti. Atrodė, kad viskas, ką sakau ar darau, yra blogai, – sako vyras.
„Kapstėmės dviese – abu daug skaitėme, domėjomės šia liga, tačiau daugiau su niekuo nesitarėme. Tik su medikais, pas kuriuos vykdavome kartu, aš visur buvau šalia jos, stengiausi padėti, kiek įmanoma“, – prisimena vyras.
Dabar Kazys supranta, kad galėjo elgtis kitaip, ir pabrėžia, jog svarbiausia tokioje situacijoje – kalbėtis ir nenuleisti rankų, net jei kartais tai nepavyksta iš pirmo karto.
„Manau, kad aš pats per mažai savo žmoną kalbinau. Bijojau, kad ką bepasakysiu, viskas ją gali supykdyti. Tačiau tai tik streso sukeltos natūralios reakcijos, nereikia į jas reaguoti. Reikia bandyti kalbinti dar ir dar kartą, nes pokalbio metu gali gimti labai geros idėjos“, – pataria Kazys.
Užklupus ligai, svarbiausia yra neužsidaryti savyje ir kalbėtis tiek tarpusavyje, tiek su aplinkiniais. Vyro teigimu, kai jiedu su žmona atsivėrė savo draugams, artimiesiems, pasidarė daug lengviau, nes galėjo pasitarti ir išgirsti naudingų patarimų.
Svarbu nustatyti ligą laiku
Kauniečio Kazio žmonai krūties vėžys buvo diagnozuotas anksti, kadangi moteris laiku dalyvavo profilaktinėje patikros programoje, kuri Lietuvoje galima nuo 50 metų amžiaus.
„Mano žmonai diagnozuota liga buvo agresyvi ir žaibiškai progresavo, todėl buvo atlikta operacija, o po jos paskirti ir kiti gydymo metodai. Dvejus metus vyko intensyvus stebėjimas, buvo nuolat atliekami tyrimai, tačiau dabar žmonai reikia pasitikrinti kartą per metus ir stebėti, kad liga neatsinaujintų“, – sako vyras.
Ankstyva krūties vėžio diagnostika yra labai svarbi, siekiant laiku pastebėti ligą. Kuo anksčiau onkologinė liga nustatoma, tuo greičiau galima pradėti gydymą ir pasiekti geriausių rezultatų.
Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija (IWAV) kiekvieną pavasarį inicijuoja labdaros renginį „Sužydėjusi viltis“ (angl. „Blossom of Hope“), kurio metu surinktos lėšos yra skiriamos priemonių, reikalingų pagerinti ankstyvą krūties vėžio diagnostiką, įsigijimui.
Kuo anksčiau onkologinė liga nustatoma, tuo greičiau galima pradėti gydymą ir pasiekti geriausių rezultatų.
Šiuolaikinės diagnostikos priemonės gali padėti anksti nustatyti ligą ir sumažinti vėlyvos stadijos krūties vėžio riziką.
Per 10 metų labdaringa iniciatyva padėjo surinkti beveik 200 tūkst. eurų, už kuriuos nupirktos priemonės buvo paaukotos Lietuvos onkologijos ligoninėms.
Daugiau apie labdaros renginį rasite paspaudę ČIA.
