Mažų kainų vaistinės tinklo „Camelia“ vaistininkė Irena Garuckienė pateikia dažniausių negalavimų, kuriuos padeda įveikti vaistininkas, penketuką bei pataria, kaip sustiprinti organizmą, kad vaistų net neprireiktų ir pacientai nepatirtų bereikalingų išlaidų.
– Į vaistinę pacientai ateina ne tik įsigyti medikamentų, bet ir pasitarti su vaistininku. Kokiais negalavimais pacientai dažniausiai skundžiasi vaistininkui?
Dažniausi negalavimai, dėl kurių į vaistininką kreipiasi pacentai, yra nesunkūs, savaime praeinantys, nesukelia liekamųjų pakitimų ir yra gydomi nereceptiniais vaistais. Negalavimų penketukas, dėl kurių dažniausiai konsultuojame savo pacientus: peršalimas, pagrindiniai virškinimo nusiskundimai (vidurių užkietėjimas, apsinuodijimas maistu, viduriavimas), alergija, įvairios rūšies skausmas, hemorojus.
– Kokių prevencinių priemonių reiktų imtis norint apsisaugoti nuo jūsų išvardytų ligų?
– Nesunkaus negalavimo valdymo vaistinėje tikslas – rekomenduoti pacientui geriausią prevenciją ir taip padėti išvengti išlaidų vaistiniams preparatams. Tai gali būti streso sumažinimas, gyvenimo būdo korekcija. Kalbant apie apsinuodijimą maistu, ypač rekomenduojama atstatyti elektrolitų, skysčio balansą bei žarnyno florą, kuri padeda sureguliuoti žarnyno veiklą.
Alergijos prevencija turėtų prasidėti dar prieš kontaktą su jus dirginančiu alergenu ir tęstis viso kontakto metu. Svarbu neleisti alerginei reakcijai kartotis ir mažinti alerginį foną.
Tokiu atveju, kai pacientas susiduria su įvairiais skausmais, mes visuomet rekomenduojame imtis priemonių, kurios neleidžia uždegiminiams procesams kartotis. O tiems, kurie turi problemų, kovodami su hemorojumi, visuomet patariame keisti gyvenimo būdą ir vengti vidurių užkietėjimo.
– Ne visada pacientai, tikriausiai, prevencinių priemonių imasi ar imasi jų laiku, tad kaip reikėtų gydyti šiuos negalavimus?
– Jeigu peršalote, svarbu efektyviai valyti organizmą nuo jame esančių viruso toksinų ir gerinti bendrą savijautą. Slogos atveju plaukite ir dezinfekuokite nosį, tai skatina sekreciją ir greičiau atkemša nosį. Gerklės skausmui gydyti rekomenduojame nuolat ją skalauti, dezinfekuoti tam skirtais preparatais. Kosulio atveju, kai kankina sausas dirginimas – patariame jį slopinti, gerklinį – drėkinti, o antrinį – skatinti ir dezinfekuoti.
Virškinimo sutrikimo metu pirmiausia atliekama pirminė ligos apklausa: kokius simptomus jaučia pacientas, kas išprovokuoja sutrikimo atsiradimą, kiek ilgai negalavimas tęsiasi. Po to yra parenkami virškinimą gerinantys preparatai, kurie mažina vidurių pūtimą, spazminius skausmus, rūgštingumą, sustabdo viduriavimą, nuima pykinimą.
Pacientams, kurie kovoja su juos kankinančiomis skirtingomis alergijos formomis, yra parenkamas jų atvejį atitinkantis gydymas vaistais, kuris turi būti priskirtas pacientui individualiai. Alergijos valdymas: antihistamininiai vaistai, alergeno plovimas, gleivinę sutraukiantys vaistai.
Tais atvejais, kai pacientus kamuoja skausmas, visų svarbiausia yra pabrėžiama prevencija. Jei įmanoma, rekomenduojame imtis priemonių dar prieš skausmui pasireiškiant, o vaistai ar kitos priemonės turi užtikrinti adekvačią skausmo kontrolę. Pastarieji yra parenkami atsižvelgiant į turimą atvejį ir privalo atitikti individualius paciento poreikius.
Hemorojaus ligos atveju, pirminis vietinio gydymo tikslas yra sumažinti skausmą ir niežulį, sustiprinti dubens kraujagyslių atsparumą, sumažinti uždegimą ir išvengti vidurių užkietėjimo. Rekomenduojamas gydymas: nuskausminimas ir uždegimo mažinimas (žvakutės, specialūs tepalai su anestetiku), niežulio sumažinimas (antihistaminikai), bioflavanoidų vartojimas, kuris padeda padidinti kraujagyslių sienelių atsparumą.
– Ar, konsultuodami pacientus, pastebite, kad kai kuriais negalavimais skundžiamasi vis dažniau?
– Žinoma, pastebime ir neretai. Pavyzdžiui: kepenų suriebėjimas – klastinga liga, kuri šiandien yra viena dažniausių kepenų ligų. Paprastai liga nerodo jokių ženklų, o apie save praneša tik atsiradus komplikacijoms. Be to, kepenų suriebėjimo sindromas užklumpa toli gražu ne tik linkusius piktnaudžiauti alkoholiu. Yra du šios ligos tipai – alkoholinis kepenų suriebėjimas ir nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga. Tai yra visiškai ta pati liga, sukelianti tas pačias pasekmes, tik skirtingos jos atsiradimo priežastys. Kepenų suriebėjimas – ne mirtina diagnozė, kepenis galima atkurti, bet tai yra sunkus ir ilgas procesas, reikalaujantis žmogaus valios pastangų. Pradėjus laikytis specialios dietos, užsiimant fizine veikla, situacija labai pagerėja. Ligą įveikti padeda nesveiko maisto mažinimas, alkoholio ribojimas ir fizinis krūvis, skirtas sunaudoti iš riebalų gaunamai energijai.
– Kokie būtų jūsų pagrindiniai patarimai, norintiems išvengti sveikatos sutrikimų?
– Čia labai svarbi – imuninė sistema. Ji – sudėtingas organų ir ląstelių kompleksas, saugantis nuo svetimų agentų patekimo į organizmą. Daugybė aplinkos veiksnių slopina imuninę sistemą, tarp jų chemikalai, naudojami buityje, besaikis antibiotikų vartojimas, begalė priedų, pesticidų, konservantų, augimo hormonų, sunkiųjų metalų maiste, kiti aplinkos teršalai ir, aišku, stresas. Nusilpusios imuninės sistemos požymiai: pasikartojančios infekcijos, ilgai gyjančios žaizdos, lėtinis viduriavimas, nuovargis, apatiškumas.
Norėdami išlaikyti savo imunitetą atsparų ir stiprų, miegokite ne mažiau nei 7–8 val. per parą, kruopščiai plaukite rankas. Atrodo nereikšminga, bet tai yra vienas svarbiausių būdų apsisaugoti nuo mikrobų. Vartokite daug skysčių (apie 2 litrus per parą). Pakankamai vandens turinčios audinių ląstelės yra atsparesnės virusams. Laikykitės sveikos mitybos pagrindų. Nepakankama mityba, svorio sumažėjimas, kaip ir persivalgymas, silpnina imuninę sistemą.
