Lietuva pagal sergamumo ir mirštamumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodiklius vis dar užima antrą vietą Europoje. Todėl prof. dr. Daiva Vaitkienė išskiria pagrindinius faktus apie ligą, kurių žinojimas gali padėti jos išvengti.
99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos virusas (ŽPV)
Gimdos kaklelio vėžys – viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kurios pagrindinė atsiradimo priežastis šiandien yra žinoma. Mokslininkai yra nustatę daugiau kaip 120 ŽPV tipų (genotipų), tačiau tik 14-a jų siejami su didele gimdos kaklelio vėžio rizika (sukelia 99 proc. visų gimdos kaklelio vėžių). Net 70 proc. ligos atvejų sukelia du iš minėtų keturiolikos didžiausios rizikos virusų – 16 ir 18 – ŽPV tipai.
80 proc. pasaulio moterų, sulaukusių 50 metų, būna susidūrusios su ŽPV
ŽPV plinta kontaktiniu būdu, per odą ir gleivinių mikrotraumas, lytiniu būdu, gimdymo metu. Dauguma ŽPV infekcijų nesukelia simptomų, yra nepavojingos ir jas įveikia organizmo natūrali imuninė sistema. Tačiau kai kurių moterų organizmuose šis virusas išlieka. Kuo didesnis lytinių partnerių skaičius, tuo labiau išauga rizika užsikrėsti ŽPV.
-
Lietuvoje sergamumas ir mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio yra vienas didžiausių Europoje.
-
Žudantį gimdos kaklelio vėžį sukeliantį virusą moterys pradės tramdyti namie
-
Gimdos kaklelio vėžys: jei susirgai – kaltink save, ne likimą
-
Diagnozę „vėžys“ išgirdusi Danguolė: „Pirmiausia išvadinau save kvaile“
Užsikrėtus virusu dar nereiškia, jog susirgsite vėžiu
ŽPV infekcijos diagnozė dar nereiškia, kad moteris serga ar tikrai susirgs gimdos kaklelio vėžiu. Jeigu atlikus didelės onkologinės rizikos ŽPV tyrimą paaiškėja, kad moteris yra užsikrėtusi didelės rizikos ŽPV, o citologinis tyrimas yra neigiamas, ji turi imtis prevencinių veiksmų. Pagrindinis jų – profilaktiškas lankymasis pas ginekologą ir reguliariai atliekami tyrimai.
Dažniausiai liga pasireiškia 35–55 metų moterims
Palyginti su kitomis onkoginekologinėmis ligomis, gimdos kaklelio vėžys išsiskiria tuo, kad ši liga ilgai vystosi. Todėl jauna moteris, profilaktiškai nesilankanti pas gydytoją ir neatlikdama tyrimų, kenkia pati sau, nes nesitikrinant ligos rizika tik didėja. Laiku diagnozavus ikivėžinius pakitimus, jie yra sėkmingai išgydomi. Būtent todėl Lietuvoje vykdoma prevencijos programa yra skirta moterims nuo 25 metų.
Prevenciniai tyrimai beveik 100 proc. apsaugo nuo vėžio
Reguliariai atliekant reikiamus prevencinius tyrimus, rizika susirgti vėžiu yra beveik lygi nuliui. Anksti nustatyti ir gydyti ikivėžinius pakitimus galima atlikus ne tik valstybės kompensuojamą įprastinį citologinį PAP tyrimą, bet ir tikslesnį skystųjų terpių citologinį bei didelės onkologinės rizikos ŽPV tyrimą. Visus šiuos tyrimus moterys gali atlikti apsilankiusios pas ginekologą.
