Ji prisipažįsta abejojusi kelio pradžioje ir pasakoja, kaip tos abejonės išsisklaidė. Štai jos pasakojimas.
Pirmą kartą į psichoterapeuto duris pabeldžiau, žiūrėdama į grindis. Buvau ką tik baigusi koledžą ir įpratusi būti sėkminga. Mokyklą baigiau geriausiais įvertinimais, o koledže irgi pažymiai buvo aukšti. O štai dabar esu čia, kad paprašyčiau pagalbos.
Nenorėjau to pripažinti, tačiau jaučiau tokį emocinį krūvį ir išsekimą, kad man rytais būdavo sunku keltis ir netgi apsirengti. Visi buvo įsitikinę, kad aš puikiausiai su viskuo susitvarkau, tačiau bandymai viską suspėti ir visur pasiekti geriausių rezultatų man kėlė tokį stresą ir nerimą, kad jaučiausi palūžusi.
Psichoterapeutė šypsodamasi atidarė duris ir pakvietė prisėsti. Vis dar nervindamasi atsisėdau ant kėdės. Ji trumpai papasakojo apie save ir pasistengė sukurti komfortišką atmosferą.
Paskui ji paklausė, kodėl nusprendžiau pas ją ateiti. Nepamiršiu savo atsakymo:
Bandymai viską suspėti ir visur pasiekti geriausių rezultatų man kėlė tokį stresą ir nerimą, kad jaučiausi palūžusi.
– Man atrodo, kad aš kraustausi iš proto. Sakykite, aš nenormali? Juk tik nesveiki kreipiasi į psichoterapeutą?
– Tame, kad jums reikia pagalbos, nėra nieko nenormalaus, – patikino ji. Tie keli žodžiai atpalaidavo mane, nebejaučiau gėdos.
Tą dieną aš pradėjau susigrąžinti kontrolę, t. y. valdyti savo mintis, emocijas ir apskritai gyvenimą. 8 mėnesius reguliariai lankiau psichoterapijos seansus, kol pastebėjau, kad jaučiuosi geriau nei anksčiau.
Štai 5 pamokas, kurias aš „išpešiau“ iš psichoterapijos ir kurios pakeitė mano gyvenimą.
1. Sėkmingiems ir ambicingiems žmonėms taip pat prireikia pagalbos
Troškimas siekti sėkmės visur ir visada sukuria įtampą, o tai sukelia nerimą ir depresiją. Sėkmingiems žmonėms paprastai keliami aukšti reikalavimai, padidinti lūkesčiai, o ir dažnai būna sunku tuos aplinkos lūkesčius atitikti.
2. Jums reikia pagalbos? Tai ne silpnumo požymis
Anksčiau maniau, kad jei kreipiuosi į psichoterapeutą, vadinasi, kažkas su manimi negerai. Iš tiesų vienintelis dalykas, kurį padariau ne taip, – per ilgai atidėliojau šitą momentą, reikėjo anksčiau kreiptis. Maniau, kad pati susitvarkau su savo problemomis, o terapijos metu supratau, kad buvau užsikrovusi per didelę atsakomybę.
3. Laikas negydo visų žaizdų
Norėjau tikėti, kad laikas yra puikus gydytojas, tačiau vaikystės ir paauglystės psichologinių traumų pasekmės mane persekiojo ir suaugusią. Kai kurios sielos žaizdos laikui bėgant ima netgi pūti ir darytis vis skausmingesnės. Nepakanka vien tik laukti, kol savaime praeis, reikia išbandyti įvairias efektyvias technikas, leidžiančias sumažinti vidinį skausmą.
4. Išgijimas negali vykti praeityje
Kai gyvenate tik praeitimi, jūs nuolat susiduriate su skausmingais prisiminimas bei išgyvenimais. Nors terapijos metu dirbama su praeitimi, terapeutas padėjo man likti dabartyje ir išsiugdyti įgūdžius, kad įveikčiau sunkumus, padėjo pažvelgti į įvykius kitu kampu, išsiaiškinti su praeitimi ir judėti į priekį dabartyje.
5. Susitelkdami į problemas, mes jaučiamės nevykėliais
Efektyvi terapija ne telkia dėmesį į problemas, o moko mus ieškoti tinkamų sprendimų. Terapeutas nesako man, ką daryti. Skirtingai nuo gydytojo, kuris išrašo vaistų nuo ligos, psichoterapeutas moko savarankiškai ieškoti sprendimo toje situacijoje.
Sprendimas apsilankyti pas psichoterapeutą ir pradėti terapiją buvo vienas geriausių sprendimų, kuriuos aš priėmiau savo gyvenime. Aš ir toliau esu sėkminga ir ambicinga, ir toliau siekiu išsikelti sunkiai pasiekiamus tikslus, tačiau dabar man ne gėda prisipažinti, kad man ne tiesiog reikalinga pagalba ir palaikymas – aš jų nusipelnau. Darbas su psichoterapeutu padėjo man atrasti pašaukimą – padėti kitiems keisti savo gyvenimą.
Dabar turiu komandą žmonių, kuriems bet kada galiu paskambinti, – psichoterapeutas, mokytojas, koučeris. Žmonėms, kuriems padedu, labai svarbu, kad būčiau geriausios formos, o jos negaliu palaikyti vien tik savo pačios pastangomis. Kaip pasakė mano psichoterapeutė, tame, kad jums reikia pagalbos, nėra nieko nenormalaus.
