Prieš 500 metų pagrindą toksiškumo sampratai pamatus padėjęs Paracelsas nukreipė ištisas mokslininkų kartas tyrinėti reiškinius, kada cheminės medžiagos ar jų junginiai pradeda daryti žalą organizmui, o kada, atvirkščiai, padeda gydyti arba veikia neutraliai. Šiandien be tokių tyrimų neįsivaizduojami net pažangiausių vakcinų atradimai.
Toksiškumas gali būti lėtinis ir ūminis. Ūminio toksiškumo atveju apsinuodijimo požymiai pasireiškia labai greitai, o lėtinis toksiškumas gali būti sunkiai pastebimas – dėl nedidelių, bet ilgalaikių, pasikartojančių kenksmingų medžiagų dozių. Todėl sveikatos apsaugos specialistai ragina atkreipti dėmesį į ilgalaikį cheminių medžiagų poveikį, ypač kai jos vartojamos tiesiogiai – įkvepiamos, nuryjamos ar tepamos ant odos.
Vanduo
Lietuvos mokslininkai, šią vasarą pradėję aiškintis, kodėl kai kuriose vietovėse aplink Raseinius arsenu užterštas geriamasis vanduo, atkreipė ir kitų šalies gyventojų dėmesį į vandens kokybę. Ypač dėmesingi turėtų būti žmonės, maistui naudojantys šulinių vandenį – tokiame vandenyje gali būti įvairių nitratų – azoto junginių, kurie gali sutrikdyti organizmo veiklą.
Nitratai žmogaus žarnyne virsta nitritais – itin toksiškomis medžiagomis. Nitritai sugeba prisijungti prie hemoglobino. Taip susidaro junginys methemoglobinas, kuris nebeatlieka svarbiausios hemoglobino funkcijos – plaučiuose prisijungti deguonį ir išnešioti jį į organizmo audinius. Todėl vartojant nitratus organizme pradeda vystytis deguonies stygius – hipoksija. Žmogų gali kamuoti galvos skausmas ir silpnumas, pykinti.
Mokslininkai įspėja, kad nitratai nepašalinami net virinant vandenį. Todėl, esant pasirinkimui, geriau gerti kokybišką ir parduotuvėje pirktą vandenį iš butelio negu iš neištirto šulinio. Net jeigu vandenį iš šulinio daug metų gėrė tėvai ir seneliai, dar nereiškia, kad jų įprotis buvo sveikas – ilgainiui jų organizmai galėjo būti apnuodyti.
Žvakės
Šiais laikais daugiausiai žvakių pagaminama iš dirbtinių cheminių medžiagų. Dalis pirkėjų mėgsta žvakes, skleidžiančias įvairius aromatus: rožių, jazminų ir kitokius.
Dar 2001 metais Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos apsaugos agentūros mokslininkai perspėjo, kad žvakės gali užteršti patalpų orą. Tyrimu nustatyta, kad degdamos kvapnios parafino žvakės paskleidžia daugiau suodžių ir organinių junginių, kurie siejami su didesne vėžio rizika.
Vis dėlto vėlesni tyrimai parodė, kad vienos žvakės paskleidžiamų chemikalų kiekis yra palyginti mažas, kad reikšmingai paveiktų žmogaus sveikatos būklę – didesnė rizika kyla tada, kai kvapnios žvakės deginamos kasdien metų metus retai vėdinamose patalpose. Toks didesnis ir ilgą laiką gaunamas teršalų kiekis gali susargdinti – sukelti alergijas, astmą ir prisidėti prie vėžio išsivystymo.
Taigi, kiek ir kokių žvakių deginti – pačių pirkėjų pasirinkimas. Taip pat pravartu įsidėmėti rekomendaciją: padeginus kvapnią žvakę, praverti langus ir išvėdinti patalpą. Be to, kvapnioms parafino žvakėms visada yra alternatyva – bičių vaško žvakės, kurias Lietuvoje siūlo didesni bičių ūkiai, taip pat žvakės iš natūralaus sojų, kokosų ar rapsų vaško.
Kosmetika
Didieji kosmetikos ir higienos produktų gamintojai sunkiai išsiverčia be parabenų – patikimų konservantų, saugančių produktus nuo įvairių bakterijų, grybelių ir kitų mikroorganizmų. JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) teigimu, sintetiniai cheminiai junginiai parabenai užtikrina ilgesnį produktų galiojimo terminą. Šių chemikalų galima rasti kūno kremuose, dezodorantuose, prausikliuose. Kita vertus, vartotojai Lietuvoje gali rasti produktų, kurių sudėtyje parabenų nėra – tereikia atidžiau paskaityti etiketes.
Parabenams tyrinėti Europos Sąjungos Vartotojų apsaugos mokslinis komitetas skyrė kelerius metus, atliko įvairius bandymus ir sekė ilgalaikį poveikį. Remiantis bandymų su gyvūnais rezultatais nuspręsta, kad parabenų toksiškumas yra gana žemas ir jie nesukelia vėžio. Tačiau tuo pačiu mokslininkai pastebi, kad pernelyg didelis parabenų kiekis gali sukelti endokrininės sistemos sutrikimų riziką, nes parabenai imituoja kai kurių hormonų, pavyzdžiui, estrogeno, funkcijas.
Siekdama apsidrausti nuo net ir labai menkos rizikos ES nustatė didžiausią leidžiamą parabenų kiekį kosmetikos gaminiuose. Leidžiama maksimali parabenų koncentracija 1 kilograme produkto yra 8 gramai, o vienos rūšies parabenų produkte negali būti daugiau kaip 4 gramai kilograme.
FDA agentūra JAV šiuo metu skelbia neturinti įrodymų, kad parabenai darytų poveikį žmogaus organizmo veiklai. Agentūra nuolat renka duomenis ir seka naujausius mokslinius tyrimus.
Nikotino produktai
Visame pasaulyje rūko daugiau kaip 1 milijardas žmonių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl rūkymo sukeltų ligų kasmet pasaulyje miršta 7 milijonai žmonių. Rūkantiems asmenims kyla kone 20 kartų didesnė rizika susirgti plaučių vėžiu. Rūkymas silpnina imuninę sistemą ir yra įvardijamas kaip vienas iš pagrindinių širdies ligų, kvėpavimo sistemos susirgimų ir kitų sveikatos sutrikimų rizikos veiksnių.
Smilkstant cigaretei ir degant tabakui į aplinką išskiriama per 4000 cheminių junginių, iš kurių net keli šimtai laikomi kenksmingais sveikatai, o apie 40 iš jų yra patvirtinti kancerogenai – medžiagos, kurios sukelia vėžį ar skatina jo vystymąsi.
Rūkančius asmenis apie cigarečių toksiškumą ir žalą sveikatai įspėja užrašai ant cigarečių pakelių, šiurpios nuotraukos. Tačiau dėl priklausomybės nikotinui įpročio atsisakyti nėra paprasta, nors visi sutinka, kad mesti rūkyti – pati geriausia išeitis ir nauda sveikatai.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kaitinant tabaką išsiskiria pakankamai nikotino, nors įprasta cigarečių degimo temperatūra (apie 800 laipsnių) nepasiekiama. Kaitinant tabaką temperatūra yra žemesnė (iki 350 laipsnių), todėl kartu su nikotinu išskiriama mažiau kenksmingų medžiagų. Vis dėlto rūkymo žala organizmui nepaneigiama.
Vaistiniai augalai
Žiedų kvapais alsuojanti vasara yra puikus metas prisirinkti vaistažolių, mėgautis ką tik nuskintų čiobrelių ar mėtų arbata. Tačiau ilgą laiką kelis kartus per dieną vartojant vaistažolių arbatą, organizmas gali persisotinti medžiagomis, kurių yra eteriniuose vaistažolių aliejuose. Taip nutikus, kyla įvairios alerginės reakcijos: parausta veidas, ištinsta burnos gleivinė, pradeda diegti sąnarius, skauda galvą.
Ypač daug eterinių aliejų yra čiobreliuose. Timolio ir kitų aliejuose esančių medžiagų kiekis yra nedidelis ir nepavojingas, jeigu čiobreliai vartojami atsakingai – kaip patiekalų prieskoniai arba kaip arbata. Karštas gėrimas veikiai raminamai, taip pat padeda gydyti kosulį, kvėpavimo takų uždegimus.
Vis dėlto net ir labai mėgstantys gerti čiobrelių arbatą turėtų įsiklausyti į vaistininkų patarimą: po 7 dienų žolelių arbatos gėrimo daryti 3 dienų pertrauką.
Bėdų sveikatai gali sukelti net ir mėta, kurios arbata Lietuvoje vertinama nuo seno. Mėtose taip pat gausu eterinių aliejų ir jeigu žmogaus organizmas jų gauna per daug, gali kilti sutrikimų.
Mėtų arbatą vartoti atsargiai turėtų žmonės, kuriuos kamuoja gastroezofaginis refliuksas ir padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Mėtose esančios medžiagos atpalaiduoja skrandžio sfinkterį ir labiau padidina rūgštingumą. Tokiems žmonėms vaistininkai pataria tiesiog gerti silpnesnę arbatą arba mėgautis gėrimu, paruoštu iš mėtų ir kitų vaistažolių mišinio.
