50 proc. rūkalių šį įprotį bando mesti kasmet: kodėl nepavyksta ir kaip tai padaryti?

Viena dažniausių ir viena sunkiausiai įveikiamų priklausomybių – rūkymas. Tai yra ir vienas didžiausių visuomenės narių sveikatos būklę bloginančių veiksnių. Brangiai šalies sveikatos sistemai kainuojanti problema adekvačiai suvokiama ir pačių rūkančiųjų. „Apie 70 proc. rūkančiųjų nori mesti rūkyti ir apie 50 proc. bando mesti rūkyti kiekvienais metais. Tačiau tai padaryti yra labai sunku“, – teigia psichoterapeutas Adomas Bieliauskas, Vilniaus visuomenės sveikatos biure koordinuojantis metimo rūkyti grupinės terapijos užsiėmimus.
Moteris rūko
Rūkanti moteris / Vida Press nuotr.

Dėl stiprios psichologinės ir fizinės priklausomybės nuo tabako, tik 1–5 proc. pabandžiusiųjų savarankiškai mesti rūkyti pavyksta nerūkyti ilgiau nei metus. Be abejo, geriausia – iš viso nepradėti to, ko taip sunku bus vėliau atsisakyti. Tačiau priklausomybių pinklės klastingos ir išradingos. Geriausias neigiamas pavyzdys – „saugesnio“ rūkymo būdų (kaitinimo) mito išpopuliarėjimas.

Apsisprendusieji atsisakyti žalingo įpročio naudingos ir mokslu pagrįstos informacijos gali rasti svetainėje nerukysiu.lt. Tačiau, kad asmeninį apsisprendimą pavyktų įgyvendinti, dažniausiai prireiks ir medicininės bei psichologinės pagalbos. Svarbiausia – nebijoti jos ieškoti ir kreiptis.

Žala sveikatai – neginčijamas faktas

Kaip 15min sakė gydytojas psichoterapeutas A.Bieliauskas, su tabako dūmais į žmogaus organizmą patenka apie 7000 cheminių medžiagų, iš kurių maždaug 40–70 yra kancerogeninės, t.y. vėžį sukeliančios medžiagos. Rūkymas daro milžinišką žalą žmogaus sveikatai ir kenkia beveik visoms organų sistemoms.

„Apie žalą būtų galima kalbėti be galo, bet pagrindiniai faktai yra tokie: apie 67 proc. rūkančių žmonių miršta nuo su rūkymu susijusių ligų; vidutinė rūkančio žmogaus gyvenimo trukmė yra 10 metų trumpesnė nei nerūkančio; per savo gyvenimą rūkantys asmenys praranda apie 20 sveiko (be ligų ir neįgalumo) gyvenimo metų. Visus rūkymo būdus jungia nikotinas. Būtent šis stimuliantas yra atsakingas už milžinišką dopamino kiekio išsiskyrimą parūkius ir tolimesnį priklausomybės vystymąsi“, – sakė medikas.

Būdai – įvairūs, bet priklausomybė – ta pati

Pasak A. Bieliausko, tabako rūkymas yra ne vienintelis būdas įsisavinti nikotiną. Galima tabaką kramtyti arba uostyti, o per istoriją išbandyta kone viskas: tabako arbatos, akių lašai, kremai, netgi klizmos.

„Visais šiais būdais galima įsisavinti nikotiną, tačiau populiariausias iš jų tapo įprastų cigarečių rūkymas bei dabar vis labiau populiarėjantys elektroniniai gaminiai. Rūkymas lenkia visus kitus būdus ne be priežasties. Įkvepiant dūmus su nikotinu į plaučius užtikrinamas greičiausias ir didžiausios dozės įsisavinimas – tai leidžia pajusti didžiausią poveikį bei malonumą. Todėl dažniausiai priklausomi žmonės ir tampa nuo rūkymo, o ne nuo, tarkim, uostomo tabako“, – teigia psichoterapeutas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rūkalai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rūkalai

Kaitinimas, garinimas – saugiau ar tik mitas?

Anot A.Bieliausko, iš tiesų tabako kompanijų rinkodara yra įspūdinga ir iš jų galima daug ko pasimokyti. Tarkim, kaitinamojo tabako gaminys IQOS dabar jau tampa bemaž bendriniu pavadinimu ir rūkantieji IQOS dažnai šį produktą sieja su metimu rūkyti. Labai gudrus akronimas IQOS reiškia „aš atsisakiau įprasto rūkymo“ (ang. I Quit Ordinary Smoking) ir tarsi suponuoja, kad tai kažkoks būdas mesti rūkyti, nors iš tikrųjų su priklausomybės nuo nikotino gydymu tai nieko bendra neturi.

Kaitinamojo tabako produktai skiriasi nuo įprastų cigarečių tuo, kad nevyksta degimo procesas ir išsiskiria mažiau dervų. Nepaisant to, šie produktai labai kenkia žmogaus sveikatai ir jau yra atlikta mokslinių tyrimų, kur teigiama, kad žala labai mažai nusileidžia įprastoms cigaretėms.

Elektroninių cigarečių žala

„Kalbant apie elektronines cigaretes– tai kol kas turimi rezultatai rodo, kad jos yra kur kas saugesnės, nors tyrimai nėra ilgalaikiai ir vienareikšmiški. Mes kol kas neturime tokio žmogaus, kuris, tarkim, 30 metų rūkytų elektroninius gaminius, kad būtų galima tiksliai įvertinti ilgalaikio vartojimo pasekmes. Kol kas tyrimų yra įvairių ir jiems labai koją kiša interesų konfliktai, kai tyrimus atlieka ar juos remia elektroninių cigarečių gamintojai. Kyla klausimas, kiek tai daro įtaką tyrimų rezultatams?“ – pasvarstė gydytojas.

Anot A.Bieliausko, nenuostabu, kad tabako bendrovės reklamuodamos šiuos produktus dirba savo naudai. Visgi, svarbu pabrėžti, kad elektroninės cigaretės turi jų vartojimo sukeliamą žalą: pablogina kvėpavimo takų ligų simptomus, blogina plaučių funkciją, turi neigiamą įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai – padidėja arterinis kraujo spaudimas, širdies susitraukimų dažnis ir arterijų standumas. Nėra jokios abejonės, dėl to, kad elektroninės cigaretės sukelia lygiai tokią pačią priklausomybę, kurios labai sunku atsisakyti, o tai ypač žaloja jaunas besivystančias smegenis.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Elektroninė cigaretė
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Elektroninė cigaretė

Tabako reklama rasdavo ir randa spragų

Pasak A.Bieliausko, tabako bendrovės per savo veiklos istoriją įvairiausiais būdais reklamavo rūkymą. Kurtos reklamos, kuriose gydytojai rinkdavosi atitinkamas cigaretes arba išskirdavo sveikesnes, mažiau dirginančias cigaretes. Reklamuotos „lengvos cigaretės“ tol, kol tokie klaidinantys užrašai buvo uždrausti, nes nėra lengvų ar mažiau kenkiančių cigarečių – tai yra mitas. Rūkymas vėliau sietas ir su feminizmu bei moterų emancipacija.

„Šiuo metu viešosiose erdvėse gausu kaitinamajam tabakui rūkyti skirtų patrauklių vietų. Pavyzdžiui, Vilniaus oro uoste yra nuostabi erdvė, skirta rūkyti kaitinamąjį tabaką. Ji su visais patogumais, kurių nėra bendrose erdvėse. Kas dar išlieka – tai labai stilingi ir prabangiai atrodantys cigarečių pakeliai. Tokios gražios pakuotės leidžia rūkančiajam pasijusti turtingesniam.

Tai išties veikia, nes daugiau rūkančiųjų yra tarp mažesnį išsilavinimą ir mažesnį atlyginimą uždirbančių žmonių. Žinoma, ant visų pakelių jau turime apie ligas įspėjančias atbaidančias nuotraukas, bet pakelių dizaino suvienodinimas galėtų dar labiau prisidėti prie pardavimų sumažinimo“, – socialinius tabako reklamos veiksnius išskiria psichoterapeutas.

A.Bieliausko teigimu, priklausomybės nuo nikotino atisakyti yra labai sunku ir nėra svarbu, ar žmogus rūko paprastas cigaretes, kaitinamąjį tabaką ar elektronines cigaretes.

Apie 70 proc. rūkančių nori mesti rūkyti ir apie 50 proc. bando mesti rūkyti kiekvienais metais.

Anot jo, jeigu žmogus pats tiesiog pereina nuo įprastų cigarečių prie elektroninių, tai nėra metimas rūkyti – tai tiesiog psichoaktyvios medžiagos dozatoriaus pakeitimas.

Kodėl pradedama, kodėl (ne)sustojama?

„Rūkyti pradedama dažniausiai jauno amžiaus – vidutiniškai Lietuvoje žmogus pradeda rūkyti maždaug 17 metų. Istorija per paskutinį amžių susiklostė taip, kad rūkymas tapo labai populiarus ir labai lengvai prieinamas, tad bent kartą cigaretę per gyvenimą pabando labai didelė dalis žmonių.

Tai, ar žmogus taps priklausomu nuo nikotino, nulemia žmogaus genetikos, psichologinių ir socialinių aplinkos veiksnių derinys. O sustoti yra labai sunku, nes bet kuri priklausomybė yra labai sunkiai gydoma liga ir priklausomybė nuo nikotino jokiu lengvesniu gydymu neišsiskiria“, – sako psichoterapeutas.

Anot priklausomybių ligų specialisto, yra nusistovėjusi nuomonė, kad žmogus, pabandęs tam tikrų „narkotikų“ (taip dažnai vadinamos nelegalios psichoaktyvios medžiagos), tarkim, heroino – iš karto taps priklausomu. Iš tiesų beveik trečdaliu didesnė tikimybė, kad priklausomu taps vieną kartą tabako pabandęs žmogus.

„Vis dėlto kodėl atsisakoma rūkymo? Dauguma rūkančiųjų ne tik žino, tarkim, yra apie tai skaitę, bet ir jaučia rūkymo sukeliamą žalą. Apie 70 proc. rūkančiųjų nori mesti rūkyti ir apie 50 proc. bando mesti rūkyti kiekvienais metais. Tiesiog tai padaryti yra be galo sunku“, – pripažįsta A.Bieliauskas.

„Kalbant apie psichologines intervencijas – tai gali būti kognityvinė ir elgesio terapija, psichologinis konsultavimas, grupinė terapija – tokia atsikratymo priklausomybės nuo nikotino metodika taikoma ir Vilniaus visuomenės sveikatos biure organizuojamuose grupinės terapijos pagal programą „Tu gali mesti rūkyti“ užsiėmimuose. Iš turimų mokslinių įrodymų kol kas negalime pastebėti skirtumo tarp grupinės terapijos ir individualių konsultacijų efektyvumo“, – sakė A.Bieliauskas.

Kartu ar atskirai?

Apsisprendusieji mesti rūkyti dažniausiai teigia, kad visi atsisakymo nuo nikotino būdai geri, tačiau retas jų būna sėkmingas. Vis dėlto, dažnai sunku atsisakyti priklausomybės tik valios pastangomis – vienų vienam. Todėl ieškoti pagalbos yra žingsnis teisinga linkme, ir nesvarbu ar tai bus „palaikanti komanda“ iš elgesio terapijos grupės, ar psichoterapeutas, ar šeimos narys. Judesys į laisvę nuo nikotino bus ir „10 žingsnių“, kuriuos galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje. Svarbu – ieškoti, rasti, patikėti, pabandyti ir išsilaisvinti. Nes išsilaisvinama bus ne tik nuo ligos – priklausomybės,– bet ir nuo daugelio kitų ligų grėsmės.

Daugiau informacijos ieškantiems pagalbos, siekiant įveikti priklausomybę, ar norintiems patarti, kaip tai daryti, artimiesiems galite rasti „Pagalba sau“ svetainėje.

15min turinio projektas „Rinkis gyvenimą“ iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis