Atlikus šią procedūrą bent keliems dešimtmečiams, o gal ir visam gyvenimui, žmogaus žandikaulyje lieka metalinis varžtas, kuris atstoja tikro danties šaknį. Odontologai tikina, kad žmogaus gyvenimas nuo to nesikeičia, bet susidūrus su tam tikromis situacijomis kyla įvairių klausimų, o atsakymus į juos vertėtų žinoti.
Ar saugu atlikti magnetinio rezonanso tyrimą?
Sutrikus sveikatai bet kuriam gyventojui gali prireikti magnetinio rezonanso ar panašaus pobūdžio tyrimo, tačiau visuomenėje sklando įvairūs mitai, kam šis tyrimas gali būti pavojingas. Ypač dėl to nerimauja dantų implantų nešiotojai – baiminamasi, kad magnetinė trauka gali paveikti žandikaulyje esantį metalinį implantą. Burnos chirurgas Soheil Bechara tikina, kad nerimauti dėl to nėra pagrindo, tačiau apie implantą įspėti tyrimą atliekančius specialistus būtina.
„Pacientai išties dažnai manęs teiraujasi, ar jiems gali būti atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas. Tiesa ta, kad tyrimą atlikti galima ir jis visiškai saugus. Implantas paprasčiausiai yra per mažas, kad trukdytų atlikti tokius tyrimus. Be to, jie pagaminti iš titano, kurio neveikia magnetinis laukas. Vis dėlto tyrimą atliekantį gydytoją reikėtų perspėti apie turimą implantą, tuomet bus pritaikyti saugūs tyrimo parametrai“, – teigia „Implamedika“ burnos chirurgas Soheil Bechara.
Kam skirtas implantų pasas?
Dėl panašių priežasčių implantų nefiksuoja ir oro uostuose esantys metalo detektoriai, todėl asmenys, kuriems atlikta implantacija, ir toliau gali ramiai keliauti. Tiesa, kiekvienam pacientui po šios procedūros odontologas įteikia specialų implantų pasą. Tik kam šis dokumentas reikalingas?
„Implantų pasas su kelionėmis neturi nieko bendro. Jo reikia tam, kad būtų galima identifikuoti, kokį implantą žmogus nešioja. Kadangi implantų gamintojų yra gana daug, kiekvienas turi savo dizainą bei specifines detales, žinoti tokią informaciją labai svarbu. Gali nutikti taip, kad kažkada gyvenime reikės, pavyzdžiui, pakeisti vainikėlį, t. y. dirbtinį dantį, kuris tvirtinamas prie paties implanto. Kadangi tam reikalingos specialios detalės, pacientas turi žinoti, kokio gamintojo implantas jam įsriegtas. Tuomet gydytojas galės užsakyti reikiamas detales“, – sako S.Bechara.
Ką daryti jį pametus?
Burnos chirurgas pastebi, kad pasitaiko atvejų, kai žmogus šį dokumentą pameta ir negali pasakyti, kokį implantą nešioja. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į kliniką, kurioje buvo atlikta dantų implantacija, nes medicininės įstaigos pildo paciento kortelę, iš kurios galima sužinoti, koks implantas buvo naudotas.
„Iš rentgeno nuotraukos taip pat įmanoma atspėti, koks implantas pacientui buvo įsriegtas, tačiau toks spėjimas nebūtų tikslus. Geriausia turėti labai aiškius duomenis, žinoti implantų diametrą, dydį, gamintoją ir net datą, kada jis buvo pagamintas. Visa tai ir yra užfiksuota implantų pase“, – aiškina S.Bechara.
Ko teks atsisakyti?
Nors po dantų implantacijos gyvenimas iš esmės nesikeičia, vienos procedūros gali tekti atsisakyti. Kadangi ant implanto tvirtinamas dirbtinis dantis, sunkiau atlikti dantų balinimo procedūrą. Gydytojo teigimu, balinimo medžiagos veikia natūralius dantis, bet ne keramiką, iš kurios gaminami dantų vainikėliai.
„Geriausia šią procedūrą atlikti prieš implantaciją, tuomet vainikėlis pagaminamas pagal naują dantų spalvą. Vis dėlto, jei pacientas jau turi dantų implantus ir jam labai reikalinga dantų balinimo procedūra, galima ją atlikti, bet tuomet reikės pakeisti ir patį dirbtinį dantį, kuris tvirtinasi prie implanto. Kitu atveju – skirsis natūralių dantų ir vainikėlio spalva“, – sako specialistas.
Ar galima naudoti dantų siūlą?
Kaip ir kiekvienam žmogui, taip ir implantus turinčiam asmeniui svarbu palaikyti tinkamą burnos higieną. Nors kai kurie gyventojai yra įsitikinę, kad turintiems dantų implantus negalima naudoti dantų siūlo, gydytojas S.Bechara sako, kad tai jokio pagrindo neturintis mitas. Jei tarpdančiuose stringa maistas, naudoti siūlą būtina. Tiesa, nereikėtų persistengti, kad nebūtų traumuojamos dantenos.
Kaip ir kiekvienam žmogui, reikia naudoti dantų šepetėlį, pastą ir siūlą. Taip pat rekomenduojama du kartus per metus atlikti profesionalią burnos higieną.
„Iš esmės higiena nesikeičia. Kaip ir kiekvienam žmogui, reikia naudoti dantų šepetėlį, pastą ir siūlą. Taip pat rekomenduojama du kartus per metus atlikti profesionalią burnos higieną. Savo pacientų prašau kartą per metus atvykti profilaktinei apžiūrai, kad būtų galima įvertinti implantų būklę. Kartais pats žmogus nejaučia karieso, jį pirmasis pamato gydytojas. Taip ir su implantais – gali pasitaikyti tam tikrų niuansų, kurių žmogus nejaučia, o gydytojas pamato. Negalime tikėtis, kad implantas tarnaus visą gyvenimą, jei jis nebus prižiūrimas“, – pasakojo S.Bechara.
Ko tikėtis po operacijos?
Kai atliekama nesudėtinga – vieno ar kelių dantų – implantacija, kuri užtrunka maždaug iki valandos, pooperacinis laikotarpis nėra sunkus. Gydytojo teigimu, tik veidas gali šiek tiek patinti. Kai atliekamos didesnės operacijos, pavyzdžiui, atkuriami visi dantys, priauginamas kaulas, pooperacinis laikotarpis būna sunkesnis, bet gulėti ligoninėje nereikia. Maždaug po savaitės pacientai grįžta į įprastą gyvenimo tempą. Tiesa, po didelių operacijų gali būti išrašomi antibiotikai.
„Atlikus implantaciją beveik visuomet dedamas laikinas danties vainikėlis. Žmogus gali kalbėti, šypsotis, bet du mėnesius reikia saugotis – stipriai nekąsti, nekramtyti labai kieto maisto. Kramtymo funkcija yra ribota, kol implantas nėra pilnai sugijęs su kaulu“, – sako burnos chirurgas.
Jo teigimu, net ir dešimt metų gyvenant su dantų implantais gali iškilti naujų klausimų. Svarbiausia nebijoti konsultuotis su savo gydytoju, net jei klausimas atrodo juokingas. Tai padės užbėgti už akių nepatogioms situacijoms ateityje.
