Kodėl vitaminas D toks svarbus
Vitaminas D pelnytai laikomas vienu svarbiausių vitaminų, reikalingų mūsų organizmui, ir vis dažniau įvardinamas ne tik kaip vitaminas, bet ir kaip hormonas.
Jis atsakingas už daugelį gyvybiškai svarbių žmogaus organizmo procesų. Vitaminas D imuninei sistemai padeda kovoti su infekcijomis, skatina sveikų ląstelių dalijimąsi, o netipinių, t. y. vėžinių, ląstelių vystymąsi stabdo, dalyvauja testosterono – pagrindinio vyriško lytinio hormono – gamyboje. Taip pat jis atsakingas už spermos gamybą vyrų organizme ir jos kokybę.
Be vitamino D kauliniame audinyje nesikaupia kalcis, o tai reiškia, kad kaulai retėja ir vystosi osteoporozė. Taip pat jis atsakingas už tinkamą skydliaukės veiklą ir kraujo krešėjimą, mažina antro tipo diabeto riziką, dalyvauja reguliuojant širdies ritmą ir kraujospūdį, medžiagų apykaitos procesus organizme, todėl trūkstant vitamino D sunkiau numesti svorio ir jį kontroliuoti.
Galiausiai vitaminas D gerina nuotaiką, saugo nuo depresijos, suteikia energijos ir motyvacijos. Kaip pasakojo Apotheka vaistinių tinklo vaistininkas Arnas Janušauskas, tyrimai rodo, kad šiltuose kraštuose gyvenantys žmonės, kurie daug laiko praleidžia lauke, kaitrioje saulėje, arba žmonės, kurie reguliariai vartoja šio vitamino maisto papildus, yra aktyvesni ir laimingesni.
Vitamino D nauda odai ir plaukams
Verta prisiminti ir vitamino D naudą mūsų odai, ypač vasarą, kadangi jis, kartu su kitais odai svarbiais vitaminais, skatina odos ląstelių atsinaujinimą ir padeda išlaikyti odos drėgmę. Tyrimais įrodyta, kad dėl vitamino D trūkumo mūsų oda gali sausėti.
Ir priešingai – tinkamas jo kiekis mažina jos pleiskanojimą. Vitaminas D taip pat mažina uždegimą ir atkuria odą po nudegimo saulėje: vieno tyrimo metu po nudegimo saulėje tyrimo dalyviai išgėrė didelę vitamino D dozę ir buvo užfiksuota, kad uždegiminė odos reakcija sumažėjo.
Dar viena vitamino D funkcija – jis skatina plaukų folikulų vystymąsi. Kai negauname pakankamai saulės vitamino, sulėtėja naujų plaukų augimas, o seni plaukai pradeda slinkti. Šis teiginys taip pat patvirtintas moksliniu tyrimu.
„Auksinis“ laikas – labai trumpas
Pasak vaistininko, šiek tiek vitamino D galime gauti ir su maistu – iš riebios žuvies (lašišos, silkės, skumbrės, sardinės), raudonos mėsos, kepenų, pieno produktų, kiaušinio trynio. Skandinavijoje daryti tyrimai rodo, kad nors šiose šalyse saulės, kaip ir pas mus, nėra daug, bet vitamino D trūkumas paplitęs mažiau nei Lietuvoje, nes gyventojai valgo daug jūros gėrybių, vartoja žuvų taukų. Mūsų, lietuvių, mityba yra kitokia ir vitamino D joje yra labai mažai.
Tačiau visi specialistai sutinka, kad vis dėlto pagrindinis vitamino D šaltinis – saulė. Mat efektyviausiai jis sintezuojamas UV spindulių veikiamoje odoje. Yra sakoma, kad kasdien užtenka pabūti saulėje apie 15 minučių ir vitamino D trūkumo niekada nejausime. Tačiau yra vienas rimtas „bet“.
Vitamino D gamyba odoje priklauso nuo saulės spindulių kampo – jis turi būti daugiau nei 50 laipsnių horizonto atžvilgiu. Tai momentas, kai jūsų šešėlis tampa trumpesnis už jus. Mūsų platumoje saulė taip aukštai pakyla tik vasarą ir tik maždaug nuo 10 iki 15 val. Tačiau tai metas, kai būna arba karšta, todėl tuo metu stengiamės likti namuose, arba esame pačiame darbų įkarštyje biuruose. Sėdėdami uždaroje patalpoje, net jeigu pro langą į mus šviečia saulė, vitamino D negauname, kadangi stiklas nepraleidžia jo sintezei reikalingų UV spindulių. O jeigu reikalai ir išgena į lauką, didžiąją kūno dalį dengia drabužiai, kadangi biuro aplinka įpareigoja neapsinuoginti.
Dienomis, kai saulę danguje užstoja debesys, kurių Lietuvoje netrūksta ir vasarą, UV spindulių poveikis sumažėja apie 50 proc. Panašiai vitamino D įsisavinimą mažina ir oro užterštumas. Tiesa, mūsų šalis šiuo požiūriu dar gana dėkinga.
Kliūtis vitaminui D – kremai nuo saulės
Dar vienas svarbus aspektas, prisidedantis prie vitamino D trūkumo vasarą, susijęs su žalingu saulės poveikiu odai. Tuo metu, kai saulė kaitriausia ir mes galėtume gauti daugiausiai vitamino D, būti joje be apsauginio kremo nuo saulės pavojinga. Ne tik todėl, kad kaitrioje saulėje oda nudega, ji pažeidžiama ir greičiau senėja, bet ir dėl odos vėžio rizikos.
Sveikatos specialistai rekomenduoja vengti tiesioginių saulės spindulių karščiausiu paros metu bei reguliariai naudoti kremus nuo saulės, kurie apsaugo odą nuo žalingo saulės poveikio. „Kremai nuo saulės praleidžia tik nedidelę UV spindulių dalį, slopindami vitamino D sintezę. Todėl verta apie 15 min. pabūti saulėje be kremo ir tik vėliau jį užsitepti“, - patarė A.Janušauskas.
Cholesterolis, lėtinės ligos, amžius ir odos spalva
Taip pat vaistininkas atkreipė dėmesį, kad kai kurie žmonės, skirtingai nuo daugelio, gali turėti mažesnę cholesterolio, iš kurio sintezuojamas vitaminas D, koncentraciją. Jiems nepadės papildyti vitamino D atsargų nei buvimas saulėje, nei jo turintys maisto produktai.
Jo trūkumas gali atsirasti ir dėl kai kurių inkstų, kepenų, skydliaukės lėtinių ligų, tam tikrų medikamentų vartojimo.
Vitamino D sintezė prastėja ir su amžiumi. Vyresnių nei 65 metų žmonių odoje yra mažiau receptorių, kurie saulės šviesą paverčia vitaminu D. Šiai kategorijai taip pat priklauso antsvorio turintys žmonės, kurių kūno masės indeksas yra didesnis nei 34.
Įdomu ir tai, kad vitaminas D aktyviausiai sintetinamas šviesios odos žmonių odoje. Kai oda labiau nudega, t. y. įgauna rusvą atspalvį, vitamino D sintezės greitis mažėja. Kai kurie specialistai nurodo, kad tam, jog susintetintas vitaminas sėkmingai patektų į kraują, reikia intensyvaus fizinio aktyvumo: bėgioti, šokinėti, ilgai vaikščioti. Tačiau šiuolaikiniai žmonės nėra labai aktyvūs.
Dėl visų išvardintų priežasčių specialistai pataria vartoti vitamino D maisto papildus ir vasarą. Kadangi vitaminas D yra tirpus riebaluose, geriausia rinktis maisto papildus, pagamintus aliejiniu pagrindu. Paprastai yra naudojamas alyvuogių aliejus, retesniais atvejais – kanapių aliejus, kuris savaime labai vertinamas dėl jame esančių vitaminų ir mikroelementų gausos bei poveikio sveikatai.
Norintiems tiksliau sekti vitamino D kiekį kraujyje, vaistininkas pataria pasidaryti kraujo tyrimą, pagal kurį gydytojas galėtų skirti optimalią dozę – dažniausiai nuo 1000 iki 4000 TV. Po kelių mėnesių vartojimo jis siūlo padaryti nedidelę pertrauką. Vartojant vitaminą D pastoviai galima sumažinti kasdieninę dozę. Palaikomoji dozė suaugusiam darbingo amžiaus žmogui – l000 TV per dieną.
Daugiau straipsnių apie vitaminą D galima rasti čia.
