Tarša gali atsirasti bet kurioje maisto gamybos grandinės vietoje – nuo ūkio iki virtuvės ar stalo ir daugeliu atvejų tai nepriklauso nuo vartotojo valios, rašoma Today.
Tačiau žmonės, tvarkydami, gamindami ir laikydami maistą, taip pat daro paprastas klaidas, kurios padidina apsinuodijimo maistu riziką, teigia daktaras Robertas Gravani, Kornelio universiteto profesorius. R.Gravani dalijasi keletu dažniausiai daromų ir rizikingiausių maisto saugos klaidų, pasakoja, kaip jų išvengti ir kaip apsaugoti save ir artimuosius.
Neplaunate rankų prieš valgį ar maisto gaminimą
„Tai yra taisyklė Nr.1“, – TODAY.com sako R.Gravani. Visgi daugelis žmonių pamiršta nusiplauti rankas, o ant jų yra įvairiausių mikrobų, kurie gali užteršti saugų maistą.
„Manau, kad daug ko išmokome iš pandemijos, nors maisto saugos specialistai jau gerokai anksčiau žinojo, kad rankų plovimas tikrai sumažina bakterijų plitimą“, – sako R.Gravani.
Todėl visada turėtumėte plauti rankas prieš valgydami ar gamindami maistą, o ypač pasinaudoję tualetu ar pakeitę sauskelnes, sako R.Gravani. Geriausias būdas plauti rankas – kruopščiai šveisti jas vandeniu su muilu bent 20 sekundžių. Taip pat turėtumėte plauti rankas prieš ruošdami maistą ir po jo, ypač, jeigu gaminate žalią mėsą.
Žalios paukštienos plovimas kriauklėje
R.Gravani sako, kad prieš kepant žalią vištienos krūtinėlę nebūtina jos nuplauti. CDC duomenimis, žalia paukštiena gali turėti įvairių bakterijų. Laimei, šias bakterijas galima sunaikinti ruošiant mėsą tam tikroje temperatūroje.
Kai plaunate žalią paukštieną (arba bet kokią žalią mėsą), vanduo gali paskleisti šias bakterijas ant kriauklės, maišytuvų, stalviršių, indų ir kitų paviršių, kur jos gali lengvai užteršti kitus maisto produktus.
Pamirštate nuplauti produktus
„Šviežius vaisius ir daržoves rekomenduojama plauti vandeniu ir nusausinti popieriniu rankšluosčiu“, – sako R.Gravani. Produktams su šiurkščiu paviršiumi, pavyzdžiui, tam tikros rūšies melionams, jis rekomenduoja naudoti daržovių šepetėlį.
Tai padeda pašalinti bet kokias šiukšles, pavyzdžiui, tarp lapų įstrigusį purvą ar smėlį, sumažina bakterijų kiekį ant paviršiaus. Taigi būtinai nuplaukite daržoves ar vaisius prieš juos lupdami, bet tik švariu tekančiu vandeniu.
„Nenaudokite jokio muilo ar ploviklio“, – sako R.Gravani ir priduria, kad ant produktų likę muilo likučiai gali sukelti ligas. JAV maisto ir vaistų administracija ir JAV žemės ūkio departamentas nerekomenduoja plauti vaisių ir daržovių komerciniais produktų plovikliais – šių ploviklių veiksmingumas nėra ištirtas, o likučių saugumas – nežinomas.
Ruošdami žalią mėsą naudojate tuos pačius įrankius
Deja, daugelis žmonių klysta naudodami tą patį įrankį žaliai ir jau paruoštai mėsai, pažymi R.Gravani.
Laikas atsisakyti šio įpročio, jeigu jūs, pavyzdžiui, žalią maltą jautieną susmulkinate tuo pačiu šaukštu, kurį naudojate maišydami ar patiekdami paruoštą padažą; arba viena mentele dedate žalius mėsainius ant grotelių ir ta pačia liečiate bandeles.
Pasak R.Gravani, ligas sukeliančios bakterijos iš žalios mėsos ir jūros gėrybių gali užkrėsti tą patį maistą po to, kai jis išverdamas. Naudokite naujus indus ir įrankius arba kruopščiai juos nuplaukite po to, kai jie liečia žalią mėsą ar jūros gėrybes, rašo TODAY.com.
Ruošdami žalią mėsą liečiate prieskonių pakuotes/buteliukus
„Ruošiant žalią mėsą dažnai tenka griebtis indelio su prieskoniais, – sako R.Gravani. Tačiau tyrimai rodo, kad „šie prieskonių indeliai gali būti kryžmiškai užteršti nuo ką tik paliestos žalios mėsos“.
Jei prieskoniai grįžta atgal į spintelę neplauti arba juos vėl paliečiate gamindami, padidėja kryžminės taršos rizika.
Jei ruošiate žalią mėsą ar jūros gėrybes, prieš susitepdami rankas į nedidelį indelį įsidėkite pamatuotą prieskonių kiekį arba nusiplaukite rankas su muilu ir vandeniu prieš imdamiesi prieskonių ar pagardų buteliukų, pataria R.Gravani.
Paruošto maistas į šaldytuvą nukeliauja vėliau nei po 2 valandų
„Žmonės yra linkę palikti maisto produktus ilgą laiką kambario temperatūroje, ypač, per šventes. Geriausia greitai gendančius maisto produktus ir likučius į šaldytuvą įdėti per dvi valandas“, – aiškina R.Gravani.
Jis priduria, kad jei patalpų ar lauko temperatūra yra aukštesnė nei 30 laipsnių, maisto likučius reikia padėti į šaldytuvą po vienos valandos.
Kai paruoštas maistas per ilgai laikomas nesaugioje temperatūroje, ligas sukeliančios bakterijos gali išaugti iki pavojingo lygio, dėl kurio žmonės gali susirgti, teigia USDA.
Pasirūpinkite, kad šaldytuve būtų 5 laipsnių ar žemesnė temperatūra, o maisto likučius sudėkite į mažus indelius, kad jie greičiau atvėstų. Visada pašildykite likučius iki 70–80 laipsnių temperatūros, kaip nurodo JAV žemės ūkio ministerija (USDA).
Valgote maisto likučius, kurie šaldytuve išbuvo daugiau nei 4 dienas
R.Gravani pabrėžia, kad negalite nustatyti, ar maistas yra saugus, užuodę kvapą ar pažvelgę į jį. USDA duomenimis, maisto likučius šaldytuve galima laikyti tris–keturias dienas, o šaldiklyje – tris–keturis mėnesius.
Jis priduria, kad geriausia išmesti likučius penktą dieną; vėliau padidėja gedimo ar apsinuodijimo maistu rizika, nes bakterijos ar toksinai gali išaugti iki nesaugaus lygio.
Rizikuojate valgydami termiškai neapdorotus, žalius produktus
Šiais laikais įprasta valgiaraštyje matyti austres, tartarą ir sūrius, nors valgant žalius ar nepakankamai termiškai apdorotus gyvūninius produktus padidėja rizika susirgti per maistą plintančiomis ligomis.
Pats R.Gravani šių maisto produktų (taip pat ir skystų kiaušinių) nevalgo, tačiau žmonėms, kurie juos mėgsta, jis pabrėžia, kad prieš bandant šiuos produktus svarbu žinoti, kokią riziką jie kelia sveikatai, ir nepamiršti, kad „šie produktai gali būti užkrėsti, nors dauguma jų nėra užkrėsti“.
„Norime būti tikri, kad šie žmonės galvoja apie tai, ką vartoja, kad nekiltų sąlygų susirgti“, – priduria jis.
CDC duomenimis, tam tikros grupės žmonių yra labiau linkusios apsinuodyti maistu ir susirgti sunkiomis ligomis. Tai 65 metų ir vyresni suaugusieji, jaunesni nei 5 metų vaikai, žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi, turintys sveikatos problemų bei nėščios moterys.
