Valgyti geležies turinčių daržovių
Vasara – šviežių daržovių rojus. Norint gauti reikiamą kiekį vitaminų, per dieną žmogui reikia suvalgyti iki pusės kilogramo šviežių ir maistinių medžiagų nepraradusių daržovių. Jos – ne tik ląstelienos, bet ir geležies šaltinis, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Tokiuose produktuose, kaip brokoliai, špinatai, moliūgų sėklos, topinambai ir petražolės, yra gausu vitaminų bei geležies. Į mitybos planą įtraukdami geležies turtingo maisto, užtikrinsime normalų hemoglobino susidarymą, mūsų širdis bei kiti gyvybiškai svarbūs organai bus tinkamai aprūpinti deguonimi.
Svarbu žinoti, kad nėštumo ar maitinimo periodu, taip pat esant gausioms menstruacijoms būtina pasirūpinti geležies atsargomis papildomai. Tokiu atveju moterims rekomenduojama per parą suvartoti 10–15 μg geležies (priklausomai nuo organizmo).
Jei jums nustatytas geležies trūkumas, jums gali prireikti didesnės dozės, t. y. 30–50 μg per dieną. Beje, geležį organizmas geriau pasisavins papildomai vartojant vitaminą C ir baltymus, į mitybos racioną įtraukiant daugiau žalių daržovių ir mėsos. Taip pat rinkoje egzistuoja geležies papildai.
Pietauti lauke
Daugumai mūsų geografinių platumų gyventojų trūksta vitamino D. Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos narių laboratorijoje atliktų bendrojo vitamino D tyrimų rezultatai parodė, kad net 86 proc. besikreipiančiųjų trūko šio vitamino.
Taigi vasarą, aktyvioje saulės kaitroje reikėtų praleisti bent 15 minučių per dieną, atidengus kuo daugiau kūno. Šį laiką galima išnaudoti pietų metu, valgant lauke ar einant pasivaikščioti. Taip pat svarbu vitamino D pasisavinti kartu su maistu – riebia žuvimi, žuvų taukais, jogurtu, grūdais, kiaušinio tryniu, sūriu, grybais, natūraliai spaustomis apelsinų sultimis.
Norintiems būti tikriems, ar jie nestokoja vitamino D, reikėtų žinoti, kad šiuolaikiniai laboratoriniai diagnostikos metodai leidžia tiksliai sužinoti organizme esančio vitamino D kiekį, o tada pagal gautus tyrimų rezultatus specialistai gali rekomenduoti ir kasdienę vitamino D dozę.
Nepamiršti ilsėtis
Nuovargis – daugelio šio amžiaus žmonių negalavimas. Visgi net ir turėdami gausybę mums įdomių darbų bei veiklų, turėtume neužmiršti, kad mūsų organizmui yra būtinas kokybiškas poilsis.
Išnaudokite vasaros savaitgalius iškyloms gamtoje – ramybei ir judesiui. Kartu šią vasarą galite prisijungti ir prie itin aktyvaus judėjimo – savaitgalius leisti be mobiliojo telefono.
Stiprinti kaulus
Šiandien vis dažniau kalbame apie vitamino K2 svarbą mūsų organizmui. Jis užtikrina, kad mūsų kaulai bei dantys būtų sveiki ir stiprūs.
Šio vitamino gausu žaliose vasariškose daržovėse (brokolis, špinatai, petražolės, briuseliniai kopūstai), o taip pat ir gyvulinės kilmės produktuose (organų mėsa, kiaušiniai, sviestas, sūris). Svarbu nepamiršti, kad kaulų atsinaujinimui būtinas vitaminas K veikia kartu su vitaminu D.
Lepinti odą
Būtent šiuo metų laiku, kai renkamės daugiau šviežio maisto, ilsimės, mėgaujamės saule, mūsų oda labai atsigauna – tampa glotnesnė, šviesesnė, švytinti. Norint pasiekti maksimalų estetinį efektą, į vasarišką mitybą rekomenduojama įtraukti ciberžolės.
Ciberžolėje esantis aktyvusis ingredientas kurkuminas padeda vieno svarbiausių organizmo baltymui (kolageno) formavimuisi. Kurkuminas taip pat yra labai naudingas mūsų odos sveikatai dėl antibakterinio poveikio, todėl yra dažnai naudojamas kaukėms ar kremams gaminti.
Kurkuminas padeda ir norintiems sulieknėti, nes palaiko tinkamą kepenų funkciją, mažina uždegiminius procesus, o nutukimas arba riebalų sankaupos pilvinėje srityje kaip tik rodo organizme vykstančius uždegiminius procesus.
Stiprinti nervų sistemą
Miegas, poilsis ir judesys – trys svarbiausi komponentai, kurie užtikrina, kad jaučiamės gerai ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Tiesa, psichinę mūsų sveikatą lemia ir tam tikri organizmui gyvybiški komponentai, tokie, kaip vitaminas B, kurio trūkumas gali pasireikšti nervingumu ir netgi apatija.
Daugiausia vitamino B12 galima rasti mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, tačiau ne visada šis vitaminas yra pasisavinamas su maistu – gyvulinės kilmės produktai yra pakankamai sunkiai skaidomi mūsų organizme.
Sveikatos specialistai sutaria, kad vitamino B12 reikėtų gauti ne tik su maistu, bet ir reguliariai vartojant papildus ar produktus, papildytus šiuo vitaminu. Tai ypač aktualu vegetarams, veganams, žaliavalgiams – tiems, kas atsisako gyvulinės kilmės produktų.
Alternatyvią mitybą propaguojantiems žmonėms rekomenduojama bent kartą per metus išsitirti kraują, vartoti daugiau riešutų sėklų bei įvairiausių žalumynų ir B12 atsargų gauti kartu su maisto papildais.
Saikingai mėgautis saule
90 proc. vitamino D mes pasigaminame dėl saulės poveikio, o 10 proc. gauname su maistu. Todėl daugelis laikosi įsitikinimo, kad norint užsitikrinti pakankamą kiekį saulės, o kartu ir vitamino D, užtenka savaitės atostogų prie jūros.
Tačiau ne kiekvieno iš mūsų oda yra pakankamai atspari saulei, o pernelyg ilgas mėgavimasis saulės voniomis gali atnešti ir nemalonias odos problemas. Tie, kas naudoja stipresnius apsauginius kremus (15 proc. ir daugiau), užkerta kelią vitamino D įsisavinimui net iki 99 proc.
Dėl šios priežasties, norint sumažinti vitamino D deficitą, svarbu nepamiršti vitamino D atsargų pasikrauti ir su maistu, ir su skystais papildais, renkantis vitamino D3 formą, didesnę jo dozę (kartais gali prireikti net apie 25–50 μg), lašinant po liežuviu ar į žandą, dėl geresnio įsisavinimo.
