Plokščiapėdyste vadinama labai dažnai pasitaikanti pėdos deformacija. Visi vaikai be išimties gimsta turėdami natūraliai plokščią pėdą, kuri ilgainiui formuojasi ir tampa išgaubta. Avint netinkamą avalynę, esant mažam fiziniam aktyvumui ar dėl kitų priežasčių pėdos skliautai gali nesusiformuoti ir pėda likti plokščia.
Gydytojas ortopedas Gintaras Kušleika pasakoja, jog plokščiapėdystė yra pėdos būklė, kai pėdos skliautas nusileidęs, ir pėda pilnu padu remiasi į pagrindą. „Natūraliai žmogaus pėda yra išgaubtos formos – tai suteikia kūnui papildomą amortizaciją, kuri lemia mažesnę apkrovą judėjime dalyvaujantiems raiščiams, raumenims bei sąnariams. Išsivysčius plokščiapėdystei, judėjimas tampa varginantis, dėl pėdos deformacijos gali atsirasti pėdų skausmai, po didesnio fizinio krūvio pradeda skaudėti kojas, nugarą, vėliau gali išsivystyti sąnarių artrozė“, – pasakoja specialistas.
Gydytojas akcentuoja, jog apie 95 proc. atvejų plokščiapėdystė įgyjama. „Maždaug iki antrųjų gyvenimo metų vaikų pėda būna visiškai plokščia, o pėdos skliautas galutinai susiformuoja iki 6-7 metų. Vaikui pradėjus vaikščioti būtina pasirūpinti tinkama avalyne, kuri tolygiai paskirsto krūvį bei padeda išlaikyti taisyklingą pėdos ašį. taip pat reikėtų stiprinti pėdų ir blauzdų raumenis, skatinant vaikus plaukioti, slidinėti bei kuo dažniau po nelygų paviršių vaikščioti basomis“, – tėvams pataria gydytojas ortopedas. G. Kušleika atkreipia dėmesį, kad vaiko aktyvus laisvalaikis svarbus ne tik taisyklingam pėdų vystymuisi, bet ir bendram kūno sveikatos kūrimui, deja, šiuolaikiniai vaikai nemažai laiko praleidžia sėdėdami prie televizorių ir kompiuterių.
Linata Dvareckienė teigia, kad plokščiapėdystės problemai Lietuvoje skiriama per mažai dėmesio. „Plokščiapėdystės varginami žmonės puikiai žino, kokią neigiamą įtaką bendrai savijautai ir gyvenimo kokybei gali turėti plokščiapėdystė.
