Kasdien imunitetą mes galime ir sustiprinti, ir susilpninti, todėl verta žinoti – kokie didžiausi mūsų geros savijautos ir stipraus organizmo priešai?
Miego trūkumas
Kai mes miegame, tuo metu aktyvuojama tam tikra imuninės sistemos dalis, kuri atsakinga už kovą su bakterijomis ir virusais. Todėl jeigu jūs neišsimiegate, tuomet imuninė sistema ilgainiui pradeda silpti. Patartina miegui skirti bent 7–8 valandas, rašoma lifehacker.com.
Sėdimas gyvenimo būdas
Kiek kartų girdėjote, kad sėdėjimas – tai naujasis rūkymas? O gal apie tai išdavė ir prastėjanti savijauta, keli prilipę kilogramai? Fizinio aktyvumo trūkumas labai silpnina imunitetą, todėl nesimankštinantys žmonės serga kur kas dažniau nei tie, kurie kasdien juda. Nebūtina sportuoti prabangiame sporto klube – vaikščiojimas, bėgiojimas, mankšta namuose taip pat gali būti naudinga veikla.
Vienatvė
Kai mes ilgą laiką praleidžiame vieni ir jaučiamės vieniši, padidėja noradrenalino kiekis. Jis krizinėse situacijose yra atsakingas už baltuosius kraujo kūnelius, padedančius užgyti žaizdoms, tačiau kai ilgą laiką noradrenalino kiekis yra padidėjęs, tuomet imunitetas tampa ne toks atsparus ligoms, infekcijoms.
Ne vieni moksliniai tyrimai, patvirtino, kad vienatvę patiriantys žmonės yra linkę į chroniškus susirgimus ir sunkiau susidoroja su ligomis.
Nuolatinis stresas
Ši būsena visiškai išsunkia jėgas, todėl imunitetas negali susidoroti su jį užpuolusiomis ligomis, pavyzdžiui, įrodyta, kad dėl streso žmonės kur kas dažniau patiria peršalimą. Be to, įtampos ir streso metu padidėja kraujo spaudimas ir padažnėja širdies ritmas.
Ir nors iki šių laikų širdies smūgio ir streso sąsajos laikomos abejotinomis, tačiau vieno tyrimo metu, kuriame dalyvavo 200 tūkst. žmonių, paaiškėjo, jog tikimybė nukentėti nuo streso iš tikrųjų egzistuoja. Esą net 23 proc. išauga širdies priepuolio tikimybė, jeigu žmogus dirba įtemptą darbą, kuriame netrūksta stresinių situacijų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Psichologė G.Petronienė: „Iššūkiais save kankina mazochistai ir pasiekimų maniakai“
Sotieji riebalai
Reguliarus ir dažnas bei gausus sočiųjų riebalų vartojimas kenkia imuninei sistemai, skatina uždegimų riziką. Todėl rinkdamiesi maistą verčiau jau riebią kiaulieną iškeiskite į riebią žuvį, jautieną, riešutus ir kitus produktus, kurie yra gerųjų riebalų šaltiniai.
Alkoholis
Alkoholio vartojimą gali išduoti papilkėjusi veido spalva, paburkę paakiai, augantis svoris ir priešlaikinis senėjimas. Dar jis ir kenkia mūsų imunitetui, todėl gali užpulti virusai ir infekcijos. Atsisakę alkoholio dar ir sumažinsite šių dienų rykštės – vėžio – riziką. Remiantis Nacionaliniu vėžio institutu, alkoholio vartojimas didina gerklės, kepenų, krūtinės, storosios ir tiesiosios žarnos vėžio riziką. Ir ta rizika vis auga, jeigu alkoholio vartojimas peržengia ribas.
Antibiotikai
Antibiotikai turėtų būti vartojami tik esant būtinybei, tačiau kai kurie to nepaiso. Antibiotikai padeda kovoti su ligomis, įveikia bakterijas, tačiau po jų vartojimo imunitetas yra pažeidžiamas, todėl vertėtų jį stiprinti, kad atsigautumėte. Tad šiuos vaistus vartokite tik tada, kai juos paskyrė gydytojas, ir laikykitės nurodymų. Po antibiotikų vartojimo visuomet lieka tam tikros pasekmės, o kai kurių specialistų nuomone, jie imuniteto galias sumenkina iki 75 proc.
Dietos
Neprotingos ir radikalios dietos – tikras peilis mūsų organizmui. Aišku, kartais tas noras turėti tobulą kūną užvaldo protą, tačiau geriau atsipeikėti ir sveikais būdais siekti svajonių figūros. Verčiau pasitarkite su dietologu, mitybos specialistu, paskaitykite specialios literatūros, išgirskite sporto trenerio patarimus. Specialistai pabrėžia, kad ir papildomi kilogramai, ir itin mažas svoris tikrai ne dovanėlė mūsų imunitetui.
