1. Niekada / visada
Žmogui, kurį ką tik apsvaidėme „niekada“ ir „visada“ strėlėmis, tarsi parodome, kad jis niekam tikęs, kad jam nėra šansų pasikeisti ir jūs jau nuleidote rankas.
„Tu niekada neišsiplauni indų.“, „Kodėl visada turiu priminti, kad išneštum šiukšles?“ Panašiais perdėtais apibendrinimais užpuolame artimiausius žmones įsikarščiavusios. Šie žodžiai – dažni pykčio ir kritikos palydovai. Jie skambūs ir skaudūs, tačiau nepadeda pasiekti tikslo, kurį viliamės pasufleruoti taikiniu tapusiam asmeniui. Kad ir kaip norėtume kritika paskatinti kitą pasikeisti, taip kalbėdamos tik pabloginame padėtį. Žmogui, kurį ką tik apsvaidėme „niekada“ ir „visada“ strėlėmis, tarsi parodome, kad jis niekam tikęs, kad jam nėra šansų pasikeisti ir jūs jau nuleidote rankas. Todėl jam nelieka nieko kito, tik atsiriboti ir savotiškai patvirtinti jau susidarytą neigiamą įspūdį. Kam keistis, jei ir taip niekada neįtiksi?
Tokios „viskas“ arba „nieko“ frazės užkerta kelią artimam ryšiui, pokalbiui, kuris galėtų atskleisti bendrą sprendimą, parodyti išeitį iš padėties. Išmeskite šias perdėtai apibendrinančias ir melagingas frazes iš savo žodyno (ar tikrai nebuvo nė vieno karto, kai vyras neišplovė indų?) – jas pakeiskite konkrečiu laiku ar aplinkybėmis.
Pavojinga: „Tu niekada negrįžti laiku.“
Saugu: „Šiandien pavėlavai, nors tarėmės, kad kartu vakarieniausime. Ar kas nutiko? Kaip kitą kartą galėtume laiku susėsti prie stalo?“
2. Nieko / nesvarbu
„Ar kas nutiko, brangioji?“ – klausia vyras akivaizdžiai nusiminusios žmonos. – „Nieko“, – atsako ji, tikėdamasi, kad sutuoktinis pats susipras ir ištaisys savo klaidą. Deja, skaityti minčių jis nemoka, ir, pasikliaudamas mylimosios atsakymu, tęsia pradėtus darbus. Žmona jaučiasi nesuprasta, įskaudinta ir giliai mintyse kuria blogiausią skyrybų scenarijų.
Kai nenorime veltis į konfliktus ar aiškintis santykių, žodžiai „nieko“, „nesvarbu“, „tiek to“ ir panašūs tampa savotiškomis prieš nosį užsitrenkiančiomis durimis. Ir nors ginčų dažniausiai pavyksta išvengti (nes paprasčiausiai atsisakome šnekėtis ir atsiribojame nuo situacijos), problemos niekur nedingsta. Jos kaupiasi, grauždamos mus iš vidaus, kol vieną dieną pratrūksta tarsi balionas su dideliu trenksmu. Jei partneris linkęs užsiverti ir šiais žodžiais baigti dar neprasidėjusią diskusiją, nenusigręžkite. Vietoj to ramiai pasakykite: „Kai taip atsakai, aš jaučiuosi nereikalinga, tarsi tau nebūtų įdomi mano pozicija ir jausmai. Man svarbu žinoti, ką galvoji. Noriu, kad suprastume vienas kitą.“ Tik atvirai kalbantis kuriamas stiprus ryšys. Neslėpkite net iš pirmo žvilgsnio atrodančių nesvarbių minčių. Jei jų kilo, vadinasi, jomis verta pasidalyti, ypač jei antroji pusė domisi ir nori jas išgirsti.
Pavojinga: „Tiek to. Nekreipk dėmesio.“
Saugu: „Jaučiuosi įskaudinta, nes nepaskambinai.“
3. Ką sakei?
Kai kalbame, tikimės, kad kitas girdi, kad jam rūpi mūsų jausmai, mintys ar patirti įspūdžiai. Tačiau kai partneris, užuot žvelgęs į akis, maigo išmanųjį telefoną ar žiūri televizorių, jo siunčiama žinia gana aiški: pašalinė veikla jam svarbesnė už išsakytas mintis, norą dalytis jomis ir puoselėti santykius. Tarsi kalbėtumėte su siena, nors tikitės šilto ir supratingo pašnekovo. Kartais iš tiesų galime nenugirsti, tačiau daug dažniau sąmoningai užsiimame pašaliniais darbais tikėdamosi nušauti du zuikius vienu metu – ir girdėti, ir nuveikti šį tą prasmingo. Deja, medžioklės laimikis tebūna vienas. Bendravimo kokybė labai smunka, o klausimas: „Ką sakei?“ – tarsi netikėtai užklupusi audra sugriauna tarp žmonių užsimezgusį artumą ir ilgai kurtą intymumą.
Nesvarbu, ką bedarytumėte, neatstumkite brangiausių žmonių šaltu abejingumu, negyvu žvilgsniu ar apsimestiniu linkčiojimu, esą girdite. Klausykite, žiūrėkite į akis, klauskite, patvirtinkite, kad jums rūpi ir kad norite žinoti net smulkiausias detales. Jei esate labai užsiėmusios ir negalite nutraukti veiklos, atidėkite pokalbį įvardydamos konkretų laiką, nuoširdžiai parodydamos, kad jums svarbus kitas asmuo ir norite puoselėti kokybišką bendravimą.
Pavojinga: „Hmm. Ar gali pakartoti?“
Saugu: „Labai atsiprašau, bet šiuo metu negaliu tavęs išklausyti. Ar galėtume ramiai pasišnekėti po penkiolikos minučių?“
4. Kodėl negali būti kaip jis?
Negali. Nes tai – ne jis. Klausimas: „Kodėl negali būti kaip…“ – itin skausmingas, nes parodo, kad asmuo mūsų netenkina toks, koks yra, kad tikimės iš jo to, ko negali duoti. Dažnai lygindamos artimą žmogų su pašaliniais siekiame teigiamo rezultato – manome, kad tai paskatins jį ištaisyti klaidas, atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus. Tačiau mūsų siunčiama žinia suvokiama priešingai. Ji užkerta kelią norui keistis ir tik sustiprina beviltiškumo jausmą: kritikuojamas žmogus jaučiasi nieko vertas, nemylimas, nes kitas yra geresnis, gražesnis, populiaresnis... Šie žodžiai smukdo asmens savivertę, griauna artimus santykius, ardo individualumą. O juk šį žmogų mylime būtent dėl to! Atsisakykite žlugdančių lyginamųjų frazių ir išverskite jas į meilę atskleidžiančią kalbą.
Pavojinga: „Ievai vyras dovanoja gėlių be progos ir kasdien negaili komplimentų. Kodėl negali būti kaip jis?“
Saugu: „Jaučiuosi tokia laiminga, kai man dovanoji gėlių ar sakai meilius žodžius.“
5. Man tai nerūpi
Atminkite, kad nei jūs, nei kitas nemoka skaityti minčių. Jas galite tik įgarsinti ir taip padėti vienas kitam suprasti savo vidinį pasaulį.
Kartais šie žodžiai išsprūsta supykus, kartais iš tiesų būname praradusios susidomėjimą partnerio gyvenimu. Ir vienu, ir kitu atveju tai signalizuoja, kad esame netoli skyrybų slenksčio. Kai mums nebeįdomios artimojo mintys, pasakojimai, jausmai, ryšys pradeda byrėti. Todėl, prieš išberdamos šiuos lemtingus žodžius, pagalvokite, nuo ko visa tai prasidėjo. Ką norite pasakyti? Ar jums tikrai nebeįdomu? O gal šiais žodžiais maskuojate neišspręstas ir neišsakytas problemas? Atvirai pasikalbėkite prieš užtrenkdami vienas kitam duris. Atminkite, kad nei jūs, nei kitas nemoka skaityti minčių. Jas galite tik įgarsinti ir taip padėti vienas kitam suprasti savo vidinį pasaulį.
Pavojinga: „Man neįdomūs tavo pasiaiškinimai.“
Saugu: „Pykstu ant tavęs. Noriu, kad pasikalbėtume ir išsiaiškintume kilusį konfliktą. Kas paskatino tave taip pasielgti?“
6. Nešnekėk nesąmonių / per jautriai reaguoji
„Nėra dėl ko jaudintis. Pamatysi, viskas bus gerai“, – žmona, norėdama nuraminti vyrą, užkerta kelią galimam tolesniam pokalbiui. Ji įsivaizduoja, kad pasielgė teisingai, nes mylimojo patirta istorija darbe jai pasirodė visai nereikšminga. Tačiau jei sutuoktinis prakalbo, vadinasi, jam tai yra svarbu ir kelia realius jausmus, jis nori išsipasakoti, jais pasidalyti, o ne būti paneigtas ar sumenkintas. Net kai kito žodžiai nuskamba kaip perdėta reakcija ar nesąmonė, neskubėkite pertraukti ir sakyti savo nuomonės.
Patikindamos, kad viskas išsispręs, kad jis jaudinasi be reikalo arba tai, ką mums pasakoja, yra „niekai“, ne nuraminame pašnekovą, o išreiškiame nepagarbą jo vidiniam pasauliui, mintims, jausmams, įsitikinimams, svajonėms. Sumenkindami pašnekovo žodžius, sumenkiname ir jį patį. Todėl pasistenkite pažvelgti į situaciją jo akimis, būti empatiškos, suprasti ir atspindėti jausmus ir mintis. Jei jums sunku suprasti pašnekovą, paprašykite, kad paaiškintų: „Kas konkrečiai sukėlė tokią stiprią reakciją? Padėk man geriau tave suprasti.“ Kritika uždaro duris atviram, intymiam pokalbiui, domėjimasis jas atveria.
Pavojinga: „Nėra ko jaudintis. Pamatysi, viskas bus gerai.“
Saugu: „Suprantu, kad naujas darbas tave gąsdina. Ir aš jaučiuosi nesaugiai tarp nepažįstamų žmonių.“
7. Jei mane mylėtum…
Panašiai kalba manipuliuoti mėgstantys asmenys, kurie žino, kad antroji pusė padarys bet ką, kad tik įrodytų savo jausmus ir atsidavimą. Todėl fraze „jei mylėtum – padarytum“ sėkmingai naudojasi kaip įrankiu tikslams pasiekti: užtenka „suabejoti“ kito jausmais, ir tavo norai išpildyti. Vis dėlto toks psichologiniu spaudimu grindžiamas ryšys anksčiau ar vėliau pasmerktas žlugti. Santykiai neturi būti paremti grasinimais, kaltinimais ir abejonėmis. Jei ko nors tikitės iš partnerio, tiesiai šviesiai jam pasakykite, vengdamos kritikos ir reikalavimų.
Sutuoktinis neturėtų jaustis privalantis ką nors daryti vien todėl, kad jus myli. Tai turi kilti iš širdies, laisva valia.
Vienas kitą mylintys partneriai nebijo išsakyti savo poreikių, paprašyti neišnaudodami kito. Sutuoktinis neturėtų jaustis privalantis ką nors daryti vien todėl, kad jus myli. Tai turi kilti iš širdies, laisva valia. Kai myli ir gebi atvirai kalbėtis su pagarba, nereikia jokių negražių žaidimų, kad tuštuma būtų užpildyta.
Pavojinga: „Jei mane mylėtum, dažniau kviestum į pasimatymus.“
Saugu: „Aš pasiilgau tavęs. Ar galėtume dažniau kartu leisti laiką?“
8. Tu
Šis žodis tampa pavojingas neigiamą atspalvį turinčiuose sakiniuose, kai kritikuojame, pykstame, abejojame, kaltiname ir pan. Tai tarsi strėlė, kurią metame į taikiniu virtusį partnerį: „Jei nebūtum pakėlęs balso, gal viskas būtų pasisukę kita linkme.“ – „Tu pati mane išprovokavai“, – atšauna besiginantis sutuoktinis. Toliau pokalbį lydi bumerangu grįžtantys kaltinimai, kol pora galutinai susipyksta. Situacija susiklostytų kur kas palankiau, jei įvardis „tu“ būtų pakeistas „aš“. Tiksliau, įvardyti jausmai, kurie partneriui kilo konkrečiomis aplinkybėmis. Būtų išvengta tiesioginių kaltinimų ir atskleista pozicija, padedanti pašnekovui geriau mus suprasti ir, galbūt, atitinkamai pakeisti savo elgesį.
Pavojinga: „Tu mane išdavei.“
Saugu: „Jaučiuosi įskaudinta ir nevertinama, kai rodai dėmesį kitoms moterims.“
