8 vitaminai bei maisto papildai, kurių vartojimu turėtumėte suabejoti

Vitaminai ir mineralai yra labai svarbūs sveikatai, tačiau tai nereiškia, kad vitaminų megadozės padės išvengti ligoninės ar prailgins jūsų gyvenimą. Kai kurie jų gali pakenkti. Dauguma atvejų pageidautina, kad šias medžiagas gautumėte iš subalansuotos mitybos.
Tabletės ir kapsulės
Tabletės ir kapsulės / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Didelės kai kurių vitaminų bei mineralų dozės gali būti tinkamos tik tam tikriems asmenims. Jei esate dar gimdyti galinti moteris, vegetaras ar veganas, mažai būnate saulėje, esate sportininkas arba įtariate, kad jums trūksta mikroelementų, apie papildus pakalbėkite su savo gydytoju.

Štai faktai apie 8 dažniausius papildus ir vitaminus, kurių jums greičiausiai net nereikia, rašoma uk.businessinsider.com.

Beta karotenas

Daugumai sveikų suaugusiųjų rekomenduojama beta karoteno paros norma (vitamino A formoje) yra 3000 IU vyrams ir 2130 IU moterims. Daugiausiai šios medžiagos yra morkose, špinatuose, lapiniuose kopūstuose ir raukšlėtuosiuose melionuose. Kai kurie žmonės šią medžiagą vartoja kaip priešvėžinį antioksidantą, tačiau papildas gali padidinti rūkančiųjų riziką susirgti plaučių vėžiu, ir nėra įrodyta, kad ši medžiaga padeda išvengti kitokių vėžio rūšių.

Folio rūgštis

Stenkitės kasdien gauti 400 mikrogramų folio rūgšties, kurios galima rasti duonoje su vitaminais, sausuose pusryčiuose su vitaminais, ankštinėse kultūrose bei šparaguose.

Kadangi folio rūgštis sumažina naujagimių nervinio vamzdelio defektų riziką, kai kurios moterys vartoja šį mikroelementą, kai laukiasi. Tačiau kai kurie gydytojai įspėja, kad folio rūgšties papildo vartojimas padidina žarnyno vėžio riziką. Išvada: vartokite šį papildą tik tuomet, kaip laukiatės.

Selenas

Stenkitės per dieną gauti 55 mikrogramus seleno iš natūralių šaltinių, tokių kaip braziliški riešutai, tunas ir jautiena. Kai kurie žmonės vartoja seleną, norėdami išvengti vėžio, ypač prostatos. Tačiau geri ketinimai iš tiesų gali jums pakenkti – vienas didelis tyrimas parodė, kad seleno vartojimas gali padidinti vyrų, organizme ir taip turinčių daug šio mikroelemento, tikimybę susirgti prostatos vėžiu.

Selenas taip pat yra vienas blogiausių papildų diabetui. Kitas 2007-ųjų tyrimas parodė, kad žmonės, kasdien suvartojantys po 200 mikrogramų šio mikroelemento, 50 procentų padidina tikimybę susirgti antro tipo diabetu.

123rf.com nuotr./Tunas
123rf.com nuotr./Tunas

Vitaminas B6

Suaugusieji (19–50 metų) per dieną turėtų gauti 1,4 miligramo vitamino B6 iš orkaitėje keptų bulvių, bananų bei avinžirnių. Perkopus 50-metį, vyrai turėtų gauti 1,7 miligramo, o moterys – 1,5 miligramo vitamino B6.

Kai kurie vartoja šį vitaminą norėdami kuo ilgiau išsaugoti šviesų protą bei sumažinti homocisteino lygį (tai amino rūgštis, siejama su širdies ligomis), tačiau tyrimų rezultatai labai įvairūs.

Du tyrimai nesugebėjo įrodyti kognityvinės naudos, ir nors vitaminas B6 sumažina homocisteino lygį, nėra aišku, ar tai apsaugo nuo širdies smūgių. Išvada: vartokite šį vitaminą tik tuo atveju, jei taip paskyrė jūsų gydytojas.

Vitaminas B12

Vitamino B12 gausu žuvyje, jūrų gėrybėse ir sausuose pusryčiuose su vitaminais; šio vitamino dažniausiai trūksta vegetarams ir veganams. Stenkitės kasdien gauti po 2,4 mikrogramo šio elemento iš minėtų šaltinių.

Vitamino B12 deficitas, galintis sukelti anemiją ir demenciją, yra kai kurių senjorų problema, todėl ją pašalinti gali būtent šio vitamino papildai. Tačiau nėra įrodyta, kad didelės B12 dozės padeda išvengti susilpnėjusios kognityvinės funkcijos ar tikrai suteiktų energijos. Išvada: vartokite šio vitamino papildą tik tuo atveju, jei taip nurodė jūsų gydytojas.

Vitaminas C

Vitamino C galima rasti citrusiniuose vaisiuose, melionuose ir pomidoruose; suaugę vyrai kasdien turėtų gauti 90 miligramų šio mikroelemento, o moterys – 75 miligramus. Kai kurie žmonės vartoja vitaminą C, norėdami apsisaugoti nuo peršalimo, tačiau 30-ies klinikinių bandymų apžvalga nerado jokių įrodymų, kad vitaminas C apsaugo nuo peršalimo.

Tačiau yra kelios išimtys: jis gali sumažinti peršalimo riziką tiems, kurie gyvena šaltame klimate arba patiria didelį fizinį stresą, pavyzdžiui, bėgioja maratonus. Rūkaliams gali reikėti papildomo vitamino C. Tačiau bet kokiu atveju dauguma žmonių turėtų naudotis kitomis priemonėmis apsisaugoti nuo peršalimo.

Tyrimai neįrodė tvirtinimų, kad didelės vitamino C dozės padeda kovoti su vėžiu bei širdies ligomis. Išvada: daugumai žmonių nereikia vitamino C papildų.

Vida Press nuotr./Prieskoniai ir riešutai
Vida Press nuotr./Prieskoniai ir riešutai

Vitaminas E

Manoma, kad vitaminas E – kurio randama daržovių aliejuje, riešutuose – apsaugo nuo širdies ligų, vėžio ir Alzheimerio ligos. Stenkitės per dieną iš maisto gauti 15 miligramų šio vitamino. Tyrimai nepatvirtino, kad vitamino E papildų vartojimas apsaugo nuo širdies smūgio ar vėžio, be to, didelės dozės gali padidinti insulto riziką. Vienas tyrimas atskleidė, kad vitaminas E, gaunamas iš maisto – ne papildų, padeda apsisaugoti nuo Alzheimerio ligos.

Cinkas

Rekomenduojama cinko – randamo austrėse, liesoje jautienoje bei sausuose pusryčiuose – dienos norma yra 11 miligramų vyrams ir 8 miligramai moterims. Teigiama, kad šis mineralas gali apsaugoti nuo peršalimo bei gydyti jo simptomus, tačiau nerasta jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius.

Keli tyrimai parodė, kad cinko vartotojų peršalimo simptomai nėra tokie stiprūs ir greičiau praeina, o kiti nerado jokios mineralo papildų vartojimo naudos. Be to, didelės dozės gali susilpninti imuninę sistemą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis