Apie mitybos įvairovę, šaldytą maistą, maisto atliekų mažinimą, pilnavertį, bet paprastą ir sveiką maistą šaltuoju laikotarpiu ir kitus dalykus pasakos mokymaiPRO.lt lektorė, mokytoja, ūkininkė „HBH Vilnius“ restorano savininkė, Giriaus mama Aida Čepukaitė.
– Kokius maisto produktus geriausia ir naudingiausia valgyti vasarą, kol dar visos daržo ir sodo gėrybės yra šviežios?
– Visas šviežias gėrybes geriausia ir yra valgyti tada, kai jos sunokusios, ką tik nuskintos, ar tiesiog šviežios. Kas vasarą auga – tą ir valgyti, tačiau nereikia valgyti ir išskirtinai vien tik produkto kuris tuo metu auga. Svarbiau būtų produktų įvairovė. Žinoma – daugiausiai stengtis valgyti įvairių daržovių. Kuo didesnė įvairovė: daugiau spalvų, skonių ir panašiai, tuo geriau.
– Ką patartumėte norint išlaikyti pilnavertį maisto racioną tiek vasarą, tiek žiemą?
– Sveikos mitybos vienos pagrindinių taisyklių: įvairovė ir saikas. Žinoma, vasarą mitybos įvairovę yra daug lengviau įgyvendinti, nei žiemą.
Šaltuoju metų laiku, keičiantis mūsų metabolizmui, organizmui reikėtų dar daugiau naudingų bei būtinųjų maisto medžiagų ir reikėtų valgyti daugiau šaldytų, raugintų, fermentuotų ar natūraliai džiovintų maisto produktų. Žiemą taip pat vartokite šiltą maistą: troškiniai, užkepai tam tinka idealiai.
Reiktų stengtis palaikyti vaisių, o ypač daržovių įvairovę. Sodo gėrybes: uogas šaldyti be papildomo cukraus ar kitų priedų. Mažiausiai naudingų medžiagų netenkama būtent šaldymo metu, o fermentacijos ar rauginimo metu net padidėja.
Mėsa turėtų būti liesesnė, neperkepta, rečiau kepama grilyje ar rūkyta/rūkoma. Geriausia, kad mėsa, būtų troškinta, apvirta garuose ar trumpai apkepta, bei nepadauginti aliejaus. Svarbiausia visko po truputį.
Labai svarbu paminėti, kad būtina valgyti viso grūdo produktus, nes tai yra visavertis maistas, reikalingas mūsų žarnyno mikroflorai: viso grūdo duona, dribsniai, granola, avižos, net sausainiai. Naudokite viso grūdo miltus, ar bent juos maišykite su paprastais kvietiniais miltais.
Rafinuoti arba išvalyti grūdiniai produktai suteikia energiją – kitaip tariant kalorijas, bėda tame, kad jų mes ir taip per daug suvartojame su maistu, nespėdami sunaudoti energijai judėdami, tad iš to disbalanso ir kyla daug bėdų susijusių su viršsvoriu ir širdies sveikata. Taip pat iš vaisius geriau naudoti visus ir visus trinti, bet ne spausti jų sultis nes netenkama ląstelienos, mikroelementų, vandens.
– Kokį maistą galima šaldyti ir vėliau atitirpdžius vartoti žiemą? O gal yra kitų būdų išlaikyti maistą šviežią?
– Šaldymas yra pats geriausias maistinių medžiagų išsaugojimo būdas, tik reikia nepamiršti, kad visą šaldytą maistą reikėtų suvartoti per vienerius metus. Aišku mėsą dar trumpiau. Galima šaldyti tiek vaisius, tiek daržoves.
Šaldymas padidina maisto tūrį maždaug devyniais procentais, ledas išplinta ir daržovių bei vaisių sienelės sutrūkinėja. Iš esmės, ledas maistinei vertei nelabai pakenkia, labiausiai pakenkia išvaizdai, nes vaisiai ir daržovės subliūkšta. Tokias šaldytas daržo gėrybes galima naudoti troškiniuose, daryti glotnučius ar sriubas.
Maistą dalinkite porcijomis: užsišaldykite tokiomis dalimis, kad kai išimsite šaldytus produktus iš šaldiklio, suvalgytumėte viską ir nereikėtų vėl pakartotinai šaldyti. Produktus būtina uždengti ir laikyti dėžutėse, kad nesusimaišytų kvapai, skoniai.
Fermentacija – dar vienas maisto laikymo būdas. Fermentuoti produktai gali turėti labai ilgą galiojimo laikotarpį, nuo kelių savaičių iki metų ir daugiau. Fermentacija praturtina maistą, nes žarnyne skaidant ląstelieną mikrobiomą papildoma iš to skaidymo atsiradusiais probiotikais ir prebiotikais. Be fermentacijos ir šaldymo yra ir kiti visiems žinomi būdai: marinavimas, rauginimas, konservavimas, troškinimas.
Jei turime atliekamų piestelių nuo krapų ar kitų žolelių, jas galima išdžiovinti, sumalti ir puikiai naudoti kaip prieskonį visus metus. Jos turi daug skonio, daug maistinių medžiagų, tačiau jas valgyti šviežias nebūna taip malonu.
Piestelės niekuo nenusileidžia mūsų valgomosioms dalims: lapeliams. Tokiu būdu net gi yra mažinamas maisto atliekų kiekis.
