Pasak pašnekovės, įvairūs skydliaukės sutrikimai mūsų šalyje labai paplitę, dar daugiau žmonių gyvena nežinodami jų turintys. Bene dažniausia hipotirozės (skydliaukės veiklos sulėtėjimo) priežastis yra autoimuninė Hašimoto liga. Antras pagal dažnumą skydliaukės sutrikimas – autoimuninė Greivso liga, dėl kurios skydliaukės veikla suaktyvėja ir pradeda gaminti per daug hormonų. Taigi, mūsų endokrininė sistema iš tiesų labai priklauso nuo imuninės sistemos būklės.
„Nors vienas iš svarbių autoimuninės ligos rizikos veiksnių – genetika, t. y. paveldėjimas, dabartiniai moksliniai tyrimai rodo, kad ne mažiau svarbūs veiksniai – mūsų gyvenimo būdas bei aplinka, kurioje gyvename: mityba, stresas (ne tik tiesioginis, bet ir susijęs su savirealizacija – ar mums patinka, kaip mes gyvename, kiek miegame ir pan.), aplinkos (oro, maisto, kosmetikos, statybinių medžiagų ir pan.) tarša. Kadangi skydliaukės hormonų receptorių yra visame kūne, autoimuninė liga gali pažeisti bet kurį organą, ne tik skydliaukę. Bene skausmingiausias autoimuninis sutrikimas, lydintis skydliaukės veiklos sulėtėjimą, yra moterų nevaisingumas.
Taip pat skydliaukės ligos gali būti susijusios su kitomis autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, celiakija, kuri Lietuvoje retai diagnozuojama, kadangi vis dar manoma, kad simptomai turi būti susiję su virškinimu, nors iš tiesų liga gali pasireikšti nevaisingumu, nervų sistemos sutrikimais ir pan.“, – aiškino A.Girijotė, skaitanti paskaitas ir konsultuojanti integralios mitybos klausimais.
