Kaip prisiversti sportuoti?
Pasak A.Swano, reikėtų suprasti, kad sveikata gyvenime yra svarbiausia, jei nebūsime sveiki, nieko ir nenuveiksime. Tad, sportininko teigimu, reikėtų išsigryninti savo tikslus, jei turite sveikatos bėdų – tai jau yra pakankama priežastis susiimti. O jei sunku pradėti sportuoti vienam, A.Swan siūlo pakalbinti antrąją pusę, draugą ar šeimos narį ir imti sportuoti drauge.
Ar gali žmogus, kuris iš esmės nebuvo linkęs daug judėti, staiga pradėjęs intensyviai sportuoti perlenkti lazdą?
Atsiranda labai didelis kalorijų deficitas, organizmas jų negaudamas pradeda silpti. Prasideda apatija, nuovargis, skausmai, pavyzdžiui, galvos.
„Blogiausias iš šitų pavyzdžių yra tas, kuris yra ir populiariausias – nenorėčiau diskriminuoti moteriškosios lyties atstovių, bet dažniausiai jos taip daro: pradeda sportuoti kiekvieną dieną ir nustoja valgyti. Atsiranda labai didelis kalorijų deficitas, organizmas jų negaudamas pradeda silpti. Žmogus, kuris nesportavo, staiga pradeda tai daryti šešis kartus per savaitę po valandą ar dvi kasdien, natūralu, kad po dviejų trijų savaičių organizmas perdega. Tada prasideda apatija, nuovargis, skausmai, pavyzdžiui, galvos“, – aiškina pašnekovas.
Viską reikia daryti su saiku
Pasiteiravus, ką reikėtų daryti ir ko vengti, kad sportas staiga nevirstų blogų padarinių kamuoliu, A.Swanas sako, kad visų pirma viską reikia daryti pamažu ir su saiku. Pasak jo, jei pats žmogus nežino, kaip būtų tinkamiausia, gali kreiptis į trenerį, mitybos specialistą, kurie sudarytų tikslų planą, ko laikytis, kad tokie padariniai nenutiktų.
„O jei žmogus nusprendė atsistoti nuo sofos ir pajudėti, sporto salė nėra būtinas dalykas, galima lankyti kokią nors sporto šaką, eiti į šokius ar tiesiog vakarais išeiti pasivaikščioti greitu žingsniu – taip, kad suprakaituotumėte.
Ir užtektų pradėti sportuoti nuo trijų ar keturių kartų per savaitę pirmą mėnesį. Taip pat atsisakyti prastų, perdirbtų maisto produktų, šiek tiek atsisakyti cukraus ir jokiu būdu neskaityti internete kokių nors kultūristų dietų bei nemėginti jų pritaikyti sau, nes sveikata yra svarbiau, o jai geriau, kai viskas vyksta pamažu“, – įspėja pašnekovas.
Noriu nuliūdinti, kad, jei sėdėjome dešimt metų ant sofos ir priaugome 30 kg, tai, deja, per „vakar“ mes jų nenumesime.
Jo teigimu, didžiausia problema yra, kad visi rezultato nori „vakar“. „Todėl ir imamės tokių drastiškų priemonių, nes manome, kad jei mažiau valgysime ir daugiau darysime, rezultatas ateis greičiau. Noriu nuliūdinti, kad, jei sėdėjome dešimt metų ant sofos ir priaugome 30 kg, tai, deja, per „vakar“ mes jų nenumesime“, – sako A.Swanas.
Jei nemokate tinkamai bėgti – geriau eikite
Viena populiariausių sporto rūšių pastaruoju metu yra bėgimas. Daugelis tuo užsiima. Pasak pašnekovo, bėgioti yra gerai, bet tik tada, jei žinote, kaip tai daryti tinkamai.
„Bėgioti yra labai populiaru, aš prieš tai nieko neturiu, bet tik – jei mokate bėgioti. Jei žmogus nėra to daręs anksčiau ir nemoka to daryti tinkamai, paskui seka padariniai: skauda nugarą, sąnarius, kaklą. Norintiems pradėti bėgioti reikėtų kreiptis į bėgimo trenerį, kad pakonsultuotų, kaip tinkamai bėgti, kokią avalynę dėvėti, – sako pašnekovas ir priduria: – Jei žmogus to nemoka, geriau jam sparčiai vaikščioti.“
Beje, spartus ėjimas, A.Swano teigimu, yra labai gerai širdžiai, riebalams deginti ir norintiems pradėti sportuoti arba papildyti savo sportą, kai norisi sudeginti daugiau riebalų. Pasak jo, sparčiai vaikščioti yra labai gerai turintiems didelį antsvorį ir jokiu būdu nebėgioti.
Spartus ėjimas yra labai gerai širdžiai, riebalams deginti ir norintiems pradėti sportuoti.
Sportininkas ramina, kad paprastam žmogui, žinančiam, kaip tinkamai bėgioti ir nepersistengiančiam šiuo klausimu, nelinkstančiam į profesionalų sportą, bėgimo padariniai negresia. Tik dar kartą pabrėžia, kad norint save apsaugoti nuo bet kokio nemalonaus pojūčio, būtina išmokti tai daryti tinkamai.
Į maratoną – nuo sofos
Yra žmonių, kurie įprastai nesportuoja, bet jaučia poreikį sudalyvauti maratone ir nubėgti ne kilometrą, o kur kas daugiau. Jie tam pradeda ruoštis likus porai savaičių ar dar mažiau, o kai kurie galbūt ir išvis nesiruošia.
Paklaustas, ką apie tai mano, A.Swanas sakė: „Mano patarimas būtų taip nedaryti. Esu gyvas to pavyzdys. Mano žmona dažnai bėgioja, kartą sumaniau ir aš su ja prasibėgti. Apsiaviau savo turimus bėgimo batelius, lengvai prabėgau 6 km, nes sportuoju ir man tai nebuvo sunku. Tačiau kaip aš jaučiausi kelias savaites po to... Man viską skaudėjo: Achilus, blauzdas ir t. t. Taip nutiko, nes nebuvau pasiruošęs bėgti.“
Pašnekovo teigimu, jei nusprendžiate nubėgti 5 km, prieš tai turite bent du tris mėnesius tam ruoštis, pradėti tai daryti pamažu – nuo kilometro, vis didinant tą skaičių. Daryti tai tris keturis kartus per savaitę, atlikti tempimo pratimus – sportininko žodžiais tariant, daryti tai protingai.
„Pats kartą vykstant maratonui sėdėjau netoliese ir stebėjau bėgančius. Iš šono labai gerai matyti, kurie yra tam pasiruošę, o kurie tiesiog užsivilko marškinėlius ir tiesiai iš ofiso išbėgo prasibėgti tuos penkis kilometrus. Esu tikras, kad daugeliui tų, kurie nebuvo tinkamai pasiruošę, bėgimas atsiliepė neigiamai“, – sako pašnekovas.
