A.Veryga: skaičiai buvo nustatyti įvertinus prielaidas
Paklaustas, kaip buvo apskaičiuota, kad per metus pavyks išsaugoti 350 gyvybių, sveikatos apsaugos ministras A.Veryga teigia, kad tai buvo padaryta įvertinus visas prielaidas siūlomose reformose: greitesnis patekimas pas gydytoją, tam tikrų paslaugų centralizavimas, greitosios medicinos pagalbos brigadų skaičiaus išplėtimas.
„Iš visų šių aplinkybių ir yra sudėliotas šis skaičius, turint galvoje, kad dalis žmonių greičiau pasiektų gydymo įstaigas, jiems laiku būtų suteikta pagalba. Iš dalies įvertintas ir savižudybių skaičiaus sumažėjimas, kuris būtų pasiektas išplėtus psichosocialinę pagalbą, psichologinę pagalbą. Aišku, tie skaičiavimai teoriniai, bet visada taip būna. Negalime pasakyti, kiek tų gyvybių bus išsaugota, bet sukūrus sąlygas ir galimybes žmonėms gauti geresnę, labiau prieinamą pagalbą, specialistų paskaičiuota, tiek gyvybių pavyktų išgelbėti“, – sako ministras.
Jo teigimu, sudėtingiau bus įgyvendinti pažadą, kad gyvenimo trukmė ilgės dešimčia mėnesių. Kaip tvirtina A.Veryga, gyvenimo trukmė pirmiausia priklauso nuo gyvenimo būdo. Taip pat ją lemia profilaktinė sveikatos priežiūra: „Tai yra ir vėžio patikros, ir kitos profilaktinės programos, ir gyvensenos specialistų atsiradimas šeimos gydytojo komandoje. Jie padėtų ne tik keisti gyvenseną, bet ir anksti pastebėti problemas, padėti žmogui tada, kai dar galima išvengti kažkokių labai sudėtingų komplikacijų ar sunkaus gydymo.“
Ministras pripažįsta, kad reikiamų specialistų nėra daug, tačiau priduria, kad jie jau rengiami: „Per dieną jie neatsiras, bet, jeigu nepradėsime apskritai tokios koncepcijos diegti, tai jie neatsiras niekada. [...] Tie patys šeimos gydytojo komandos nariai, kurie ir šiandien ten dirba, gali kelti savo kvalifikaciją. Bendruomenės slaugytojas gali padėti. Tokiu būdu tų specialistų gali atsirasti daugiau, bet teisingai sakote – tam reikės laiko, ne per dieną tie rodikliai pasiekiami.“
A.Veryga teigia, kad vyriausybė taip pat numato priemonių, kurios padėtų sumažinti eiles gydymo įstaigose. Ministras tvirtina – kai kurios priemonės yra ilgalaikės, todėl greitai rezultatų nepasieks, tačiau jomis reikia rūpintis jau dabar.
„Tai specialistų skaičiaus planavimas ir apylinkių, kurios tenka šeimos gydytojui, skaičiaus, dydžio atitikimas. Taip pat svarbus administracinės naštos mažinimas. Siekiama maksimaliai mažinti įvairių dokumentų, pažymų skaičių, kurias šiandien tenka pildyti gydytojams, kad jie savo laiką galėtų iš tiesų skirti pacientams“, – sako A.Veryga.
Jis priduria, kad taip pat svarbu gydytojams netaikyti tam tikrų apribojimų. Anot ministro, šio tikslo jau siekiama – jau dabar gydytojai gali nesiųsti pacientų pas specialistus dėl ligų, kurias jie puikiai gali gydyti patys. Taip pat, A.Verygos teigimu, gydytojai nebeturėtų užsiimti biurokratiniais darbais, pavyzdžiui, išrašinėti nedarbingumo lapelių.
„Dalies tų rašinėjimų apskritai bus galima atsisakyti, kai visiškai pradės funkcionuoti elektroninė sveikata. Įvairiausių statistinių formų pildymas, manau, vis dėlto yra ne gydytojo darbas. Daugeliu atvejų turbūt net ir ne slaugytojos, nes tam medicininio išsilavinimo nereikia. Administratoriai tikrai turėtų pagalvoti, kaip branginti arba taupyti tokių specialistų darbą, darbo laiką“, – įsitikinęs A.Veryga.
Jo teigimu, dar viena numatoma reforma – 20 proc. padidintas darbo užmokesčio fondas. Ministras pripažįsta – tokios priemonės gali ir neužtekti, norint sustabdyti žmonių emigraciją: „Matyt, turėtume visiems labai aiškiai pasakyti, kad mes sienų uždaryti negalime. Medikų judėjimas vyksta tikrai visoje Europoje. Mes laisvo darbo jėgos judėjimo norėjome visi. To siekėme kaip tam tikros laisvės, demokratijos išraiškos. Matyt, joks atlyginimas 100 proc. nesulaikys specialistų, bent jau dalies specialistų judėjimo, nes judama arba emigruojama, arba važiuojama į kitą šalį nebūtinai dėl atlyginimo.“
Pažado dėl atlyginimų didėjimo neišlaikė?
Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos pirmininkė Ž.Kurlevičienė teigia, kad siūloma reforma atrodo gerai, tačiau medikai pasigenda konkrečių priemonių įvardijimo. Anot Ž.Kurlevičienės, medikų neįtikina siūlomas atlyginimų pakėlimas: „Tikrai mums neatrodo ir kalbantis su jaunaisiais gydytojais, rezidentais visiškai neatrodo, kad šis kelių šimtų eurų padidinimas sustabdys emigraciją. Iš tiesų, kaip mes ir kalbame, atlyginimai turi didėti ne keliais šimtais eurų, o keliais kartais.“
Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Aldona Baublytė teigia, kad reformoms trūksta ir socialinės srities pokyčių. Kaip tvirtina pašnekovė, sveikata yra susijusi ne tik su fizine savijauta, bet ir su dvasine bei socialine gerove, į kurią valdžia neatkreipė dėmesio.
„Labai gaila, kad šiandien daugelis problemų dar nesprendžiama. Kaip minėjau, sveikatos sistemai uždėta per didelė našta, nes socialiniais klausimais per mažai, ko gero, diskutuojama, o gal ir dirbama“, – sako A.Baublytė.
Ž.Kurlevičienė pastebi, kad kinta ir siūlomų reformų detalės. Anot jos, nors seniau buvo tvirtinama, kad gydytojų atlyginimai didės penktadaliu, dabar teigiama, kad pokytis palies tik mažiausiai uždirbančius. „Matome, kad tas pirminis pažadas [...] ima ir subliūkšta. Tikrai skaičiavimai rodo kitaip. Be to, kils tik kai kurioms grupėms ir net ne 20 proc., o vidutiniškai 20 proc.“, – sako Ž.Kurlevičienė.
A.Baublytė vis dėlto įsitikinusi, kad ankstesni pasiūlymai buvo ne taip interpretuoti. Jos teigimu, 2017 m. gruodį buvo nutarta, kad nuo šių metų gegužės 20 proc. didinamas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbo užmokesčio fondas.
„Nėra tiesiogiai kalbama apie kiekvieno darbuotojo darbo užmokesčio padidėjimą 20 proc. Tai sveikatos sistemos darbuotojai iš tikrųjų turėtų suprasti. Šiandien tikrai aišku ir viešojoje erdvėje jau kalbama apie konkrečius skaičius. Gydytojams – 300, o slaugytojams – 150 eurų“, – sako A.Baublytė.
Ji nurodo, kad šiuo metu vidutinis gydytojo atlyginimas siekia 1503 eurus. Taigi po reformos ši suma turėtų siekti 1803 eurus. Su slaugytojais, teigia A. Baublytė, situacija analogiška – vidutinis atlyginimas – 758 eurai – kils 150 eurų iki 908 eurų.
Kaip didžiausią problemą nurodo lėšų trūkumą
Ž.Kurlevičienė tvirtina, kad reformoje mato didelių rizikų. Reaguodama į ministro teiginius, kad kai kurie darbai turėtų būti atliekami ne pačių gydytojų, o jų pagalbininkų, pašnekovė tvirtina, kad, norint didinti darbuotojų skaičių, reikalingos papildomos investicijos.
„Iš tiesų tos rizikos yra – padidinsime darbuotojų skaičių, šalia gydytojo sodinsime socialinį darbuotoją ar kažką kitą. Tai vėl reikalauja papildomų lėšų, papildomų investicijų. Iš kur bus paimta? Galbūt ir galime perkvalifikuoti darbuotojus, jei manome, kad kai kurios gydymo įstaigos dirba neefektyviai, tačiau tai vėl reikalauja lėšų“, – sako Ž.Kurlevičienė.
Ji taip pat abejoja reformoje skelbiamais skaičiais. Anot Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos pirmininkės, nurodomi skaičiai tėra teoriniai. Be to, priduria Ž.Kurlevičienė, kai kurios profilaktinės programos, kuriomis remiantis ir apskaičiuojamas, pavyzdžiui, išsaugotų gyvybių skaičius, tiesiog neveikia.
„Pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžio programa nėra organizuota patikros programa. Kodėl? Todėl, kad reikia investicijų. Turi būti užtikrinama programos vykdymo kontrolė. Ji turi būti vykdoma aktyviai, o ne taip, kaip vyksta dabar – atėjo pacientė, jai pasiūlome pasitikrinti. Ne šitaip turi būti daroma. Aktyvus kvietimas reikalauja papildomų investicijų ir lėšų“, – pabrėžia Ž.Kurlevičienė.
A.Baublytė sutinka, kad jau seniai buvo diskutuojama apie prevencinių programų koordinacinį centrą, tačiau atkreipia dėmesį, kad dauguma gydymo įstaigų iniciatyvos ėmėsi pačios. Kaip teigia pašnekovė, jau dabar gydymo įstaigos pačios informuoja savo pacientus apie jiems skirtas prevencines programas.
A.Baublytės aiškinimu, ministras iš tiesų nenurodė konkrečių priemonių, kaip bus įgyvendinta reforma. Tačiau tikisi, kad konkretesni planai bus pateikti per profsąjungos suvažiavimą gegužės mėnesį.
Pagal LRT RADIJO laidą „LRT aktualijų studija“ parengė Vaida Kalinkaitė.
