Pasveikę pacientai bei dirbantys su COVID-19 – raupsuotieji
Aplinkiniai ar draugai, užuot pasidžiaugę, jog žmogus išsilaisvino nuo koronaviruso, dažnai jo šalinasi, be to, pasveikę pacientai sulaukia kaltinimų, neva nuo jo užsikrėtė ar galėjo užsikrėsti vienas ar kitas žmogus. Pasveikusiems nuo COVID-19 reikalinga skubi psichologų pagalba, nes jie jaučiasi lyg už geležinės sienos, atstumtieji.
Medicinos personalo, dirbančio tiesiogiai su COVID-19, entuziazmas ir pasiaukojimas taip pat jau išblėso. Dauguma jų yra pervargę. Nebemotyvuoja net žadamas du kartus didesnis atlygis, ypač po to, kai Kretingos savivaldybė paskelbė mokėsianti 35 eurus už dienos darbo valandą ir 45 eurus už darbo valandą naktį. Kretinga savo įstaigai komandą rado, tačiau sukėlė pasipiktinimo bangą kitose įstaigose – kodėl mums tiek nemoka?
Realiai dirbantys su COVID-19 nesulaukia jokio palaikymo. Vieni kaltina juos noru pasipelnyti, kiti – troškimu pasijusti didvyriais. Tai taip lietuviška, kai kitą žemindamas, pats geriau pasijunti. O kiek yra jų, realiai dirbančių su COVID-19 pacientais? Suskaičiavus visas įstaigas ir visą personalą – nuo gydytojų iki valytojų – nebus daugiau nei 300. Štai jie – tikrieji didvyriai. Vertėtų sudaryti jų sąrašą.
Sutapimas, bet Vilniuje, Olandų žiede, daugiau nei mėnesį buvęs užrašas „Vilnius myli medikus“ nuimtas, supakuotas ir išvežtas. Meilė baigėsi.
O kiek yra jų, realiai dirbančių su COVID-19 pacientais? Suskaičiavus visas įstaigas ir visą personalą – nuo gydytojų iki valytojų – nebus daugiau nei 300.
Aprašymus dėl skrydžių pateikti lengviau, nei kaip elgtis su pacientais
Medikai prisipažįsta, jog kiekvienas savaip vertina paciento išgijimo faktą. Ligoninėse ir toliau gydoma dešimtys pacientų, kurių COVID-19 testai jau neigiami, tačiau jiems reikalingas tolimesnis gydymas dėl koronaviruso pažeistų plaučių ar kitų ligos sukeltų padarinių. Tokio paciento mirtį reikėtų sieti su COVID-19, ar ne?
Operacijų štabo vadovas yra pateikęs smulkius aprašymus, kaip organizuoti sportinio skraidymo varžybas karantino metu, žaisti tenisą, golfą. Tačiau nėra algoritmo ir gairių, kada pasveikę pacientai – tiek namuose, tiek slaugos įstaigose – gali be papildomų apsaugų bendrauti su nesirgusiais, kada dėl karantino nukabintus paveikslus, gėles, pacientų nuotraukas galima vėl sugrąžinti į palatas.
Ar po dviejų neigiamų testų po kurio laiko pasveikusiam pacientui nereikėtų pakartotinai atlikti galutinio testo? Yra ir daugybė kitų neatsakytų klausimų iš realaus gyvenimo.
„Semper erratis“, arba Aplinkui tik visur ir visad klystantys
Kasdienės sveikatos apsaugos ministro ir Visuomenės sveikatos centro vienos vadovių konferencijos įgavo šou elementų. Negirdėjau nė vieno pagyrimo, o ir pozityvi informacija nukeliama į paskutinį planą. Vien kaltinimai, kaltinimai, kaltinimai. Pirmiausiai kliuvo Šiauliams, tuomet Klaipėdai, dabar Vilniui.
Vienas iš kaltinimų, kad ne visi slaugos įstaigų darbuotojai laiku atliko testus. Bet ar ne operacijų vadovas A.Veryga 2020-04-17 atšaukė savo sprendimą, kad slaugos ir palaikomojo gydymo bei paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojams reikia testuotis kas septynias dienas?
Ar ne Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai, kurie privalo dalyvauti imant mėginius, nesileidžia į jokias kalbas dėl įstaigų darbuotojų testavimo darbovietėse? Anot jų, visi darbuotojai turi rasti laiko ir automobilį, registruotis telefonu 1808 ir vykti į mobiliuosius punktus.
Sergantieji ir darbuotojai nebuvo testuojami dar ir todėl, kad reikėjo vykdyti besimptomių asmenų gaudymo gatvėse, turgavietėse ar akropoliuose planą. Operacijų vadovas įsakė Vilniaus miesto savivaldybei per tris dienas rasti 3000 norinčių pasitikrinti, Kaunas turėjo rasti 1500, Klaipėda – 500, kitų miestų gatvėse turėjo būti rasta po 300 norinčių tikrintis asmenų.
Be to, operacijų vadovas A.Veryga labai pavėluotai, tik 2020-04-17, priėmė sprendimą, kad socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojai vilkėtų ir vienkartinius chalatus, ne tik būtų su medicinine kauke ir pirštinėmis.
Kasdien kaltinimai įstaigų vadovams žeriami ir dėl personalo komandų, kurios kiekvienoje įstaigoje neturėtų persidengti, t. y. personalas, dirbantis su sveikais ir infekuotais pacientais. Kur rasti tiek personalo, kuris pagal operacijų vadovo sprendimus negali vienu metu dirbti keliose darbovietėse, kaip buvo įprasta? O kiek dar medicinos personalo saviizoliacijoje?
Kur rasti tiek personalo, kuris pagal operacijų vadovo sprendimus negali vienu metu dirbti keliose darbovietėse, kaip buvo įprasta?
Ir nors leidžiama grįžti į darbą po 7 dienų ir dviejų neigiamų testų, nelabai kas skuba juos daryti ir grįžti į darbą. Daugybė medicinos personalo turi nedarbingumo lapelius, yra pasiėmę apmokamas arba neapmokamas atostogas. Ir tai jų teisė.
Iki šiol SAM spaudos konferencijose į miltus buvo malamos stacionarias paslaugas teikiančios įstaigos, dabar klius kiekvienai pasirinktai įstaigai, kuri vėl pradėjo teikti ambulatorines paslaugas.
Didžiuojuosi, kad mūsų šalyje yra puikių IT specialistų ir vadybininkų. Tik jų sudaryti algoritmai išgelbėtų medikus. Tik ar atsiras norinčiųjų išspręsti šią užduotį ir realiai padėti gydymo įstaigoms?
Kasdieniai iššūkiai: kaip laviruoti?
Taigi – užduotis. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje yra trys šeimos gydytojų kabinetai. Vizitui užrašyti gali tik pats gydytojas ar su juo komandoje dirbanti slaugytoja, centralizuoti ar internetiniai užrašymai draudžiami. Prie gydytojo kabineto gali laukti ne daugiau kaip vienas pacientas.
Kaip suskirstyti pacientus, kad jie nesusitiktų tarpusavyje, laukdami ne ik pas savo gydytoją, bet ir pas šalia dirbančius gydytojus, jeigu jie yra:
– vyresni nei 60 metų;
– turintys lėtinių ligų;
– neturintys lėtinių ligų;
– turintys virusinės infekcijos simptomų;
– neturintys virusinės infekcijos simptomų?
Kas galėtų paaiškinti, ką daryti, kad nesusitiktų, pvz., per 60 metų turintis ir neturintis lėtinių ligų? Arba iki 60 metų, neturintis lėtinių ligų, bet turintis virusinės infekcijos simptomų, ir iki 60 metų neturintis lėtinių ligų ir neturintis virusinės infekcijos požymių?
Be to, po kiekvieno paciento vizito, patalpos turi būti valomos. Žinoma, gydytojams rankos nenukris, bet ar tikrai jie turėtų valyti patalpas? O jei ne jie, kaip sudėlioti specialiosios „po vizitų“ valytojos darbo grafiką, kad ji suspėtų aptarnauti tuos tris kabinetus ir dėl jos kaltės nesusidarytų ilgesnė nei vieno paciento eilė prie gydytojo durų? Be to, patalpos turi būti vėdinamos kas valandą.
Plačiai atverkim langus
Nuo pirmadienio visose valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybės valdomose įmonėse ne rečiau nei kas valandą bus privaloma vėdinti patalpas.
Jei kas valandą nekauks sirenos ar visuomeninis transliuotojas kas valandą neprimins, galimai kažkas užmirš ir bus įvardintas kaip priešas operacijų vadovo spaudos konferencijose.
Tiesa, sprendimas „vėdinti darbo patalpas ne rečiau kaip vieną kartą per valandą plačiai atidarius langus“ galioja ir Sveikatos apsaugos ministerijai, ir Nacionaliniams visuomenės sveikatos priežiūros centrams, taip mėgstantiems visus kritikuoti.
Šioje šalyje vietos sunkiems ligoniams nėra
Ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas A.Veryga balandžio 10 dieną paskelbė sukrečiantį dokumentą, kad palaikomojo gydymo ir slaugos įstaigose gali likti tik vegetacinės būklės pacientai. Tuo tarpu pacientai, kuriems nėra sukakusios 120 Teritorinės ligonių kasos apmokamos dienos ir jų sveikatos būklė nereikalauja nuolatinės priežiūros, turi būti išrašomi į namus.
Kitą dieną, balandžio 11-ąją, operacijų vadovas praplėtė savo sprendimą tiems, kas nesuprato, panikavo ir rovėsi plaukus, jog slaugos įstaigose negali likti nė vieno paciento, gydomo daugiau nei 120 dienų, tai yra nė vieno taip vadinamo „komercinio“ paciento, už kurių slaugą moka artimieji. Ta dalis pacientų, kurių artimieji nesuspėjo pasiimti iki balandžio 27 dienos, atsiduso, nes tądien sprendimas buvo pakeistas – jei moka artimieji, gali likti slaugos įstaigoje ir po 120 dienų. Tuo tarpu tiems, kurie grįžo į namus, durys užsivėre.
Operacijų vadovas nusprendė – JEIGU namuose:
pacientas turi nervų ligą su sistemine atrofija, degeneracinę ligą, sutrikusius ekstrapiramidinius judesius, serga demielinizuojamosios nervų sistemos ligomis, polineuropatijos ir kitais periferinės nervų sistemos sutrikimais, cerebriniu paralyžiumi ir kiti paralyžiniais sindromais, mikrocefalija ir hidrocefalija,
onkologinis ligonis karščiuoja; esant suformuotai dirbtinei išangei, jam nustatytas žarnų nepraeinamumas; reikalingas nuolatinis morfijus; sutrikęs rijimas; progresuoja neurologiniai simptomai,
ŠIE PACIENTAI gali patekti į slaugos įstaigą, tačiau tam būtina viena iš dviejų sąlygų – paskutinis ligonį prižiūrėjęs asmuo mirė; buvo hospitalizuotas išvežus greitosios medicinos pagalbos automobiliu.
Tegul komentuoja komentatoriai, aš neturiu žodžių.
Vilniaus miesto savivaldybės patirtis
Visgi, kartais yra sprendimai. Vilniaus miesto taryba dar 2017 metais priėmė sprendimą, kad, sukakus slaugomo ligonio Teritorinės ligonių kasos apmokamoms 120 dienų ir ligonio artimiesiems nesutinkant mokėti, o eilė į globos ar kitą įstaigą nėra priėjusi, bet ligonio būklė reikalauja priežiūros, Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė pati sumokėti iš savo biudžeto iki 30 papildomų dienų, kol bus rastas sprendimas.
2020 metų gegužės 6 dieną Vilniaus miesto Taryba nusprendė, jog esant COVID-19 plitimo grėsmei, terminas, kuris apmokamas iš savivaldybės biudžeto, pratęsiamas iki 60 dienų.
Tad kviečiu ir kitas savivaldybes pasinaudoti šia Vilniaus miesto patirtimi, jei jau ekstremalių situacijų štabas atsisako padėti sunkiems ligoniams.
Jie teisingai išleis mūsų pinigus
Jei kokiam užsieniečiui, grįžusiam iš emigracijos, bus nustatytas ir COVID-19, tyrimai ir gydymas bus apmokami iš Lietuvos valstybės rezervo.
Tuo tarpu, jei 44 metus Klaipėdoje dirbusi mokytoja ar moteris, 40 metų sodinusi gėles Klaipėdos parkuose ir sąžiningai mokėjusi mokesčius, susirgo COVID-19, už jų gydymą turi sumokėti artimieji, nes šiems sukako 120 lovadienių iš teritorinių ligonių kasų apmokamas terminas.
Taip, tai istorijos iš VšĮ „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“ Klaipėdoje, bet aš ten praleidau 12 parų, todėl gerai žinau situaciją tiek iš įstaigos vidaus, tiek artimųjų baimes, todėl ir dalinuosi konkrečia patirtimi.
Dabar visiškai teoriškai bandom įsivaizduoti atvejį.
Slaugomam ligoniui sukanka 120 dienų, už kurias moka teritorinė ligonių kasa. Jis serga COVID-19. Artimieji atsisako jį pasiimti į namus. Asmuo spjauna į viską ir išeina.
O štai tuomet jo su švyturėliais bus ieškoma, jis priverstinai hospitalizuojamas ir už jo tolimesnį gydymą valstybė ras, iš kurios eilutės sumokėti.
Ar nėra jokių galimybių, be visų „cirkų“, rasti eilutę? Juk žmonės serga COVID-19.
Konkrečiai ir su meile
Grįžtu, nuo ko pradėjau, – psichologinio klimato šalyje. Jis blogas visur – tiek visuomenė per daug skyrė savo laiko diskusijoms apie koronavirusą, tiek sveikatos priežiūros įstaigos per daug gavo nepelnytos kritikos, tiek susirgę COVID-19, tiek jų artimieji išgyveno labai sunkų periodą, kai operacijų vadovo buvo liepta išrašyti pacientus iš slaugos įstaigų.
Ar nėra jokių galimybių, be visų „cirkų“, rasti eilutę? Juk žmonės serga COVID-19.
Kelios konkrečios situacijos. Minėtame Klaipėdos šeimos centre vieną dieną viskas apsivertė aukštyn kojomis. Sunkūs ligoniai vieną rytą nepamatė savo nuolatinių slaugytojų, vietoj jų, privalėjusių saviizoliuotis, atėjo skafandrais apsirengę visiškai svetimi žmonės. Tarp jų ir aš. Ar kas nors susimąsto, ką jie pagalvojo prabudę?
O tuo metu Klaipėdos ekstremalių situacijų komisija rengė trijų valandų trukmės spektaklį – man gaila ir savo, ir visų, kas tai stebėjo, laiko. Tik vienas jų numatytas darbas buvo padarytas: pacientus apžiūrėjo Klaipėdos universitetinės ligoninės konsiliumas, o visa kita – plepalai.
Kai komisijos nariai pradėjo svarstyti, kad išvežam visus pacientus į Abromiškes, taip ir mačiau jau per pasaulio žiniasklaidą transliuojamą 31 (tiek buvo sergančių pacientų) GMP automobilių koloną. Visas pasaulis būtų mus prisiminęs, kaip mes prisimename įstrigusius vaizdus iš Italijos – karinių sunkvežimių su karstais kolonos. Ačiū Dievui, kad nugalėjo sveikas protas, nes pacientų artimieji maldavo Klaipėdos mero to nedaryti.
Kita situacija. Niekas nesusimąstė, kodėl iš Antavilių pensionato susirgę COVID-19 trys pacientai buvo išvežti į Ukmergę. Ar kas klausė jų artimųjų sutikimo? Atsakymas labai proziškas – Vilniuje yra paruošta daugiau nei 300 lovų naujiems COVID-19 susirgimams, tačiau nėra personalo. Vilniaus klinikinė ligoninė žaibišku greičiu pasiruošė priimti 15 pacientų iš Antavilių. Tik tiek turi personalo, nors lovų 150.
Santaros klinikos taip pat turi 200 laisvų lovų, bet ten gydomi COVID-19 pacientai, neturintys gretutinių ligų, tokių kaip, pvz., kaip Alzheimeris. Tad susiskaičiuojam – Vilnius turi per 300 laisvų lovų, bet neturi žmogiškojo faktoriaus, todėl pacientai siunčiami į Ukmergę.
Jaučiuosi pavargusi, nes valdiškos institucijos man, norinčiai padėti trisdešimt vienam COVID-19 sergančiam pacientui, rodė susirūpinimą, bet nepadėjo priimant sprendimus.
Ar kam įdomu, kad besisaugodami nuo COVID-19 ir parų paras praleidę uždaruose kostiumuose, mes patys naudojom savo organizmo rezervus? Patyriau hipoksiją, kuomet mėlynuoja oda. Jau savaitę gydausi, bet dar negaliu pasidžiaugti rezultatais.
Laiškas susireikšminusiems valdininkams, negalintiems atsakyti į klausimus, nes nuolat per Zoom programėlę vyksta posėdžiai.
Vieną dieną pagalvojau, kad Zoom programėlei, jei ji būtų žmogus, plaukai šiauštųsi. Nuo tuščio turinio, apsimestinio susirūpinimo. Bet dabar, kai pyktis jau praėjo, jog turi daužytis į sieną ir jokių patarimų, išskyrus Higienos institutą, niekur negausi, noriu palinkėti valdininkams – sėdėkit Zoom konferencijose ir calluose, netrukdykit tiems, kas realiai kažką veikia.
Plius – vienas prašymas – gal galima būtų padaryti dokumentų su pakeitimais ir galiojančiomis redakcijomis suvestinę? Aš tai pasidariau pati, nors ir užtrukau, bet atradau, kad susimokėjusi mokestį galėjau gauti ją iš kažkokios juridinės kompanijos. Tokiais atvejais žodžiai baigiasi.
Nuoširdžiai ištarsiu „ačiū“ valdininkams, jei artimiausiu metu visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos ras galiojančią operacijos vadovo sprendimų suvestinę.
„Ačiū“ tarsiu ir Operacijų vadovui, jei karštoje Koronos linijoje 1808 dirbantiems savanoriams bus tiekiamas karštas maistas. Rėmėjai jį tiekė du mėnesius, todėl negali pykti, kad nustojo. Bet galimai ir Valstybėje yra kažkokių centrinių rezervų penkių asmenų karštai sriubai?
Tikrai turime kuo pasidžiaugti. Daugiau gerų naujienų, daugiau įsiklausymo.
