Absurdas: reabilitacijai po traumų pinigų vis pritrūksta, todėl mokamos ligos pašalpos

Į 15min redakciją kreipėsi gydytojas reabilitologas, kuris pasipiktinęs tuo, kad kasmet metų pabaigoje nebėra lėšų ambulatorinei reabilitacijai, todėl jauni, darbingo amžiaus žmonės po įvairių traumų negali gauti jiems reikalingo gydymo. Tačiau pinigų jų ligos pašalpai, kuri neretai valstybei kainuoja netgi daugiau, pinigų yra.
Gydymo įstaigos
Gydymo įstaigos / A.Primost/15min nuotr.

Neduok Dieve, patirti traumą metų pabaigoje

„Mano kolega turėjo tokią situaciją. 36 metų vyras buvo po kaulo lūžio. Jis buvo labai motyvuotas grįžti į darbą, bet jam neužteko pirminių 5 procedūrų, kurios skiriamos, o tolesnei reabilitacijai lėšų įstaiga jau neturėjo. Gydytojas pateikė prašymą Ligonių kasoms dėl reabilitacijos skyrimo išimties tvarka, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Ir buvo be galo piktas. Mat neseniai jis turėjo atvejį, kai kreipėsi į Ligonių kasas dėl 70 metų moters, kuri turėjo problemų su nugara, ir jai buvo skirta reabilitacija. Nėra jokios logikos.

Neįgalumo jis negali tikėtis, o ir į darbą grįžti negali. Tęsti biuletenį iki begalybės taip pat negalima.

Nediskriminuojant pensinio amžiaus žmonių, vis dėlto pensininkas bent jau gauna pensiją, o ką daryti jaunam žmogui, ypač jei dirba už minimumą ar atlyginimą ima vokelyje, kas vis dar pasitaiko? Neįgalumo jis negali tikėtis, o ir į darbą grįžti negali. Tęsti biuletenį iki begalybės taip pat negalima. Žmogus įspraustas į nepavydėtiną situaciją.

Aišku, jeigu reikia tik kompiuterio klavišus spaudyti, tai galima daryti ir su nesilankstančia ranka. Bet jeigu darbas fizinis, be rankos neapsieisi“, – teigė pašnekovas Lukas, dirbantis tiek reabilitologų komandoje, tiek pats susiduriantis su situacija, kai tenka skirstyti, kuriam žmogui klius reabilitacija, o kuriam neklius.

Pasak jo, tokių atvejų kasmet ne vienas ir ne du. Ligonių kasos kiekvienai gydymo įstaigai metams skiria tam tikrą pinigų sumą reabilitacijai, tačiau kiekvienais metais spalio pabaigoje-lapkričio viduryje įstaigos pinigų pritrūksta.

Tarkime, po kaulų lūžių ar esant nugaros skausmams visiems skiriama pirminė 5 procedūrų reabilitacija. Tačiau, mediko teigimu, tai yra beveik nieko. Išmokti teisingai atlikti pratimus per 5 kartus neįmanoma. Be to, daugeliu atvejų labai svarbus specialisto dalyvavimas, kuris padeda kūnui atlikti pratimus. Žmogus pats savęs gali pagailėti, pabijoti skausmo, o specialistas nepagailės.

Fotolia nuotr./Tvarstoma ranka
Fotolia nuotr./Tvarstoma ranka

Kaip atsiranda gandai, kad reikia duoti kyšius

„Nesuvokiama: kasmet pinigų trūksta, o lėšų daugiau vis tiek neskiriama. Jeigu UAB pritrūktų pinigų, bankrutuotų. Valstybinė įstaiga nebankrutuoja, bet pacientai tampa šios situacijos įkaitais – jie negauna gydymo, todėl negali dirbti, jų pajamos sumažėja (ligos pašalpa sudaro 80 proc. atlyginimo ir mokama tik už darbo dienas, – red. past.). Pacientai spaudžia gydytojus, o gydytojai taip pat supančioti, nes juos tikrina ir tos pačios Ligonių kasos, ir „Sodra“, – aiškino pašnekovas.

Pasak reabilitologo, gydytojai atsiduria nepavydėtinoje situacijoje – jiems tenka, remiantis neaiškiais kriterijais, atsirinkti, kuriam pacientui prašyti reabilitacijos išimties tvarka, o kuriam neprašyti. Tam reikia užpildyti daugybę popierių, gaišti savo laiką, kai ir taip dėl darbo krūvio nėra kada su žmonėmis normaliai pasikalbėti. Po to sklinda gandai, kad reabilitaciją esą gauna tik tie, kurie kyšius duoda, nors nuo gydytojo visiškai nepriklauso, ar Ligonių kasos skirs pacientui finansavimą.

Pinigai panaudojami neprasmingai

„Jei žmogus laiku negauna reabilitacijos, užsitęsia nedarbingumo laikotarpis ir valstybės pinigai panaudojami neprasmingai. Valstybė neskiria pinigų gydymui, bet tuos pačius pinigus ar net didesnius išmoka per ligos pašalpas.

Valstybė neskiria pinigų gydymui, bet tuos pačius pinigus ar net didesnius išmoka per ligos pašalpas.

Iš tiesų reabilitacija reikalinga kuo greičiau, kad problema neįsisenėtų. Mes žinome, kad žmogus, kaip besistengtų dirbti su savimi namie, nesugebės atsistatyti taip, kaip su specialistu. Tik po gero įdirbio žmogus gali mankštintis pats. Pagaliau yra žmonių, kurie tiesiog nesugeba dirbti be specialisto“, – teigė medikas.

Dar viena problema, pasak jo, kai biuletenis tęsiamas labai ilgai (pavyzdžiui, esant radikulitiniams skausmams vidutiniškai žmogus būna nedarbingas 80-100 dienų), žmonės pripranta nedirbti. Jie ateina pas gydytoją reikalaudami biuletenį dar pratęsti, grasina skundais, o gydytojai, ypač vyresnio amžiaus, skundų bijo. Taigi pasaka be galo.

VLK: tai gydymas, o ne pageidavimų koncertas

Kaip informavo Valstybinė ligonių kasa, medicininei reabilitacijai apmokėti kasmet skiriamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos. 2015 m. gydymo įstaigos suteikė šių paslaugų už 43 mln. eurų, iš kurių 7,7 mln. eurų panaudota vaikų reabilitacijai. 2016 m. šioms reikmėms numatyta apie 44 mln. eurų, iki 20 proc. šių lėšų planuojama išleisti vaikų reabilitacijai.

Planuojant PSDF biudžeto lėšas, gydymo įstaigai yra numatoma metinių lėšų suma. Įstaiga, išduodanti medicininės reabilitacijos siuntimus, turi neviršyti kalendoriniams metams ir ketvirčiui medicininei reabilitacijai skiriamų lėšų.

Medicininės reabilitacijos paslaugos pacientui gali būti skiriamos tik tuomet, kai gydytojas, įvertinęs pacientui nustatytą diagnozę, gretutines ligas, taikytą gydymą, ligos sunkumo laipsnį, galimas kontraindikacijas bei kitus aktualius duomenis, nustato, jog pacientui medicininė reabilitacija yra reikalinga. Gydytojas taip pat įvertina, kokias medicininės reabilitacijos paslaugas pacientui galima paskirti – stacionarines ar ambulatorines.

„Siuntimą išduodantis gydytojas medicininei reabilitacijai pirmiausia turėtų siųsti pacientus, kuriems ji reikalinga nedelsiant po ūmių ligų, operacijų. Kitus pacientus gydytojas turėtų siųsti planine tvarka, atsižvelgiant į paciento būklę ir gydymo įstaigai skirtas lėšas.

Tais atvejais, kai gydymo įstaiga, išduodanti siuntimus išnaudoja medicininei reabilitacijai einamajam ketvirčiui numatytas lėšas, tačiau paslaugos pacientui yra būtinos nedelsiant, siunčiantysis gydytojas gali raštu kreiptis į teritorinę ligonių kasą ir išimties tvarka derinti reabilitacijos paslaugų teikimą konkrečiam pacientui“, – teigė Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

Pasak jos, kiekvienais metais stebimas reabilitacijos paslaugų sezoniškumas – šių paslaugų poreikis padidėja vasaros mėnesiais, kai suaugusieji atostogauja ir ieško galimybių suderinti savo ir vaikų atostogas su reabilitacija. Todėl VLK primena, kad reabilitacija nėra atostogavimo būdas. PSDF biudžeto lėšomis gali būti apmokamas tik pagrįstai, o ne paciento pageidavimu skirtas reabilitacinis gydymas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos