Pakalbinome vieną iš svečių – prancūzą dr. Michel Thibaudon, tiriantį grybų sporas (pelėsį) ir jų sukeltos alergijos raišką. Jis papasakojo apie aerobiologams keliamus uždavinius, atliekamus mokslinius tyrimus ir jų pritaikymą praktikoje.
Pelėsis – pasaulyje paplitęs alergenas
Rugpjūčio mėnesį Šiaulių universitete 23 aerobiologai iš 10 pasaulio šalių, tarp kurių buvo 6 aukščiausio lygio mokslininkai, dalijosi sukauptomis žiniomis apie alerginio rinito kontrolę, žiedadulkių sklaidą Europoje, pristatė naujausius mokslo pasiekimus.
Europos aerobiologų asociacijos prezidentas, Prancūzijos nacionalinio aerobiologinių stebėjimų tinklo (RNSA) vadovas dr. Michel Thibaudon tiria lauko ir patalpų grybų sporas (pelėsius) bei alerginio rinito raišką žmonių populiacijoje. Mokslininkas sako, kad apskritai aerobiologų darbas – ieškoti alergijos sukėlėjų. Alerginį rinitą sukeliančių alergenų yra ir lauke, ir patalpų viduje.
Į patalpas įsimetęs pelėsis, kaip teigia mokslininkas, gali sukelti rimtų alerginių susirgimų, pažeisti nervų sistemos ląsteles, kvėpavimo sistemos takus.
Būtent patalpų alergenas pelėsis dažniausiai yra kaltas dėl nepraeinančio slogavimo. Idealios sąlygos pelėsio grybams atsirasti ir daugintis yra drėgmė, šiluma bei nevėdinamos patalpos.
Neatsitiktinai pirmiausia pelėsį aptinkame vonios kambaryje ar virtuvėje, taip pat ant išorinių buto sienų. Į patalpas įsimetęs pelėsis, kaip teigia mokslininkas, gali sukelti rimtų alerginių susirgimų, pažeisti nervų sistemos ląsteles, kvėpavimo sistemos takus.
Pelėsiai dauginasi sporomis, o šios plinta oru. Maži sporų kiekiai sveikatai yra nepavojingi. Kur kas pavojingesni, kaip teigia dr. M.Thibaudon, yra grybų augimo metu išskiriami toksinai. Jų ilgalaikis poveikis gali sukelti alergines reakcijas ir kitas sveikatos problemas, ypač tiems, kieno padidėjęs jautrumas.
Darbas – ieškoti alergijos sukėlėjų
Nors problemos dėl pelėsio, rodos, neturėtų varginti civilizuotų šalių piliečių, tačiau realybė yra kitokia. Mokslininkas dr. Michel Thibaudon teigia, kad alergiją dėl pelėsio patiria daugybė žmonių iš viso pasaulio, tarp jų ir prancūzai. Pagerėjusi gyvenimo kokybė ir išsiplėtusi demografija neapsaugo nuo pelėsio atsiradimo patalpose. Pelėsis gali atsirasti ir lauke, tačiau tai daugiau vidaus (kambario) problema.
Kartais alergijos priežastis – pernelyg sandarios, nevėdinamos patalpos, buvimas kuriose gali būti toks pat kenksmingas kaip ir užterštame ore.
Dr. M.Thibaudon pripažįsta, kad lauke ieškoti alergenų tikrai nėra paprasta, tačiau viduje daug lengviau, nes alergiją sukelia pelėsis, pelės ar katės kailis, maistas, augalai, kiti alergenai.
Tad nereikėtų manyti, kad pelėsis yra vienintelė blogos savijautos priežastis.
Kartais alergijos priežastis – pernelyg sandarios, nevėdinamos patalpos, buvimas kuriose gali būti toks pat kenksmingas kaip ir užterštame ore.
„Aplinkos užterštumas ir alergija yra glaudžiai susiję“, – teigia mokslininkas aerobiologas ir įvardija tris pagrindines problemas, sukeliančias alerginį rinitą. Pirma, aplinkos tarša lemia alergenų modifikaciją. Antra, dėl aplinkos užterštumo kinta bronchų funkcionavimas. Trečia, esant dideliam užterštumui kinta jautrumo pelėsiams riba.
Tačiau situacija, anot dr. M.Thibaudon, nėra beviltiška ir „gelbėtis“ nuo pelėsio ne per vėlu. Dabar sukurta ir pakankamai veiksmingų priemonių kovoti su pelėsiu. Tereikia išsiaiškinti pelėsio atsiradimo priežastis, geriau susipažinti su pelėsių biologiniais savitumais (tuo užsiima mokslininkai) ir pašalinti pelėsiui plisti tinkamas sąlygas.
Svarbiausias tikslas – noras dirbti žmonių labui
Dr.Michel Thibaudon, kaip ir dauguma jo kolegų, mano, kad pagrindinis aerobiologų tikslas – dirbti nuo alergijos kenčiančių žmonių labui, padėti jiems apsisaugoti, t. y. užkirsti kelią alergijų atsiradimui, o ne tik rūpintis sveikatos būkle. Tikslą pasiekti padeda mokslininkų – klimatologų, fizikų, matematikų, biologų, agrokultūros ir kt. specialistų – bendradarbiavimas atliekant tyrimus.
Tikslą pasiekti padeda mokslininkų – klimatologų, fizikų, matematikų, biologų, agrokultūros ir kt. specialistų – bendradarbiavimas atliekant tyrimus.
„Mūsų atliekami tyrimai yra ne tik tam tikrų sričių tyrimai, jie priklauso nuo daugybės parametrų, nuo iškeltų tikslų, siekio padaryti poveikį tam tikroms sritims, – pasakoja Europos aerobiologų asociacijos prezidentas. –
Visapusiškam tyrimui atlikti reikalingi didesni duomenų srautai, be to, metrologiniai stebėjimai atima daug laiko, o pastebimų rezultatų galima tikėtis mažiausiai po dešimties metų duomenų kaupimo.“
Aerobiologų darbas neapsiriboja tik alergenų identifikavimu. Šios srities mokslininkai dirba švietėjišką darbą ir moko žmones, kaip pagerinti oro kokybę ir paruošti aplinką, tinkamą gyventi alergiškiems žmonėms, vykdo prevencines, edukacines programas, teikia naudingą informaciją įvairioms tarnyboms. Dr. M. Thibaudon teigimu, aerobiologai dirba ir mokslo, ir visuomenės labui.
„Pagrindinis mano darbo „variklis“ yra noras užkirsti kelią alergijoms“, – reziumavo garsus mokslininkas.
Aerobiologija – mokslas ne tik apie žiedadulkes
Aerobiologija yra naujas mokslas, apimantis keleto, daugiausia dešimties metų praktiką. Prieš 20–30 metų niekas nedarė aerobiologinių tyrimų. Tai labai konkreti mokslo šaka. Kaip teigia dr. M.Thibaudon, „gali „paliesti“, ką padarei, gali matyti apčiuopiamus rezultatus dirbdamas nuosekliai.“
Aerobiologijos mokslas, kaip ir dauguma kitų, reikalauja nemažai investicijų. Todėl mokslininkai, besidarbuojantys įvairiose aerobiologijos šakose, jungiasi į tarptautines tyrėjų grupes, kad greičiau progresuotų šiame moksle ir pasiektų svaresnių rezultatų.
Aaerobiologų tyrimai teikia naudą ir kitoms, ne tik sveikatinimo, sritims. Mokslininkas pateikė du aerobiologijos ir agrokultūros tiesioginio ryšio pavydžius. Pirmas, kai augalai kenkėjai yra išnaikinami pasitelkiant mokslininkų siūlomas aerobiologines priemones, antras, kai aerobiologinės priemonės pasitelkiamos drėgmės kontrolei užtikrinti, pavyzdžiui, auginant kukurūzus ar kitas žemės ūkio kultūras.
Šiauliečių aerobiologų tyrimai – pripažinti pasaulyje
Šiaulių universitetas yra vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, vykdanti aerobiologijos mokslo tyrimus. Universiteto tyrėjų grupė, kuriai vadovauja Šiaulių universiteto mokslo instituto direktorė prof. Ingrida Šaulienė, nuo 2003 m. sistemingai tiria aeroalergenų sklaidą ore.
Šiauliečių aerobiologų atliekami tyrimai ypač reikšmingi ir aukštai vertinami tarptautinėje mokslo erdvėje.
2014 m. Sidnėjuje vykusiame 10-ame tarptautiniame aerobiologų simpoziume tiek tarptautinės, tiek ir Europos aerobiologų asociacijos (IAA ir EAS), įvertinusios tyrėjų grupių pasiekimus, pakvietė Šiaulių universiteto mokslininkus organizuoti aukšto lygio mokymus Lietuvoje.
Įsiliejimas į pasaulinių aerobiologijos pažangos kursų įgyvendinimą rodo stiprią valstybės mokslo potencialo poziciją tarptautinėje mokslo erdvėje.
