AKM yra endeminė liga Afrikos šalyse. Pirmą kartą į Europą afrikinio kiaulių maro virusas (AKMV) pateko 1957 m. Portugalijoje su maisto atliekomis. AKM protrūkis buvo greitai likviduotas. 1960 m. antrą kartą AKMV išplito Portugalijoje ir Ispanijoje ir tapo endemine liga iki 1995 m.
Tuo laikotarpiu AKM protrūkiai buvo nustatyti Andoroje (1975), Belgijoje (1985), Prancūzijoje (1964, 1967 ir 1974), Maltoje (1978), Nyderlanduose (1986) ir Italijoje (1967, 1969 ir 1993).
AKMV plitimas buvo susijęs su kiaulių šėrimu maisto atliekomis. Nuo 2007 m. afrikinio kiaulių maro virusas (AKMV) išplito Kaukazo regiono šalyse, Rusijos Federacijoje. 2013 m. AKM protrūkiai nustatyti Baltarusijos Respublikoje, Gardino srityje (židinys užfiksuotas apie 40 km nuo Lietuvos Respublikos sienos).
AKM virusas atsparus šalčiui
Virusas yra atsparus aplinkos poveikiui. AKMV nukenksmina +60°C temperatūra per 30 min., riebalų tirpikliai bei daugelis komercinių biocidų.
AKM sukelia Asfarviridae šeimos Asfivirus rūšiai priskiriamas DNA virusas apvalkale.
Ligos inkubacinis periodas gali trukti nuo penkių iki 15 dienų, bet natūraliomis sąlygomis klinikiniai požymiai gali išryškėti po užkrėtimo praėjus kelioms savaitėms ar net vėliau.
Virusas yra atsparus aplinkos poveikiui. AKMV nukenksmina +60°C temperatūra per 30 min., riebalų tirpikliai bei daugelis komercinių biocidų (1 proc. formaldehidas per 6 d., 2 proc. natrio šarmas per 1 d.).
AKMV išlieka stabilus mėnesiais užšaldytas arba +4°C temperatūroje. Taip pat gali išlikti stabilus didelio rūgštingumo ir šarmingumo aplinkoje (pH 4 arba pH 13). AKMV žūsta apdorojant +70°C temperatūra.
AKM virusas labai stabilus užsikrėtusių kiaulių ar šernų išskyrose, skerdenose, šviežioje kiaulienoje ar šernienoje ir kai kuriuose kiaulienos ar šernienos produktuose.
Virusą perneša erkės
AKM virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, taip pat šį virusą perneša Ornithodoros erkės.
Taip pat gali plisti netiesioginio kontakto būdu – per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas, šeriant kiaules virtuvių atliekomis.
Ši liga per placentą perduodama vaisiui. Paukščiai, musės ir žmonės gali fiziškai pernešti virusą iš užkrėstų kiaulių sveikoms. Į kiaulių ūkius infekcija gali patekti šeriant kiaules neapdorotomis maisto atliekomis, kuriose yra gyvūninių produktų likučių.
AKM eigos formos
AKM eiga būna ūmi, poūmė ir lėtinė.
Sergamumas ir mirtingumas ūkyje gali siekti 100 proc.
Šios ligos formos iš esmės priklauso nuo viruso virulentiškumo. Pasireiškus ūmiai formai pakilusi temperatūra (daugiau kaip +40°C) dažniausiai yra pirmas klinikinis ligos požymis, kurį lydi depresija, apetito praradimas, greitas ir sunkus kvėpavimas, nosies išskyros ir ašarojimas. Kiaulių judesiai – nekoordinuoti, jos susimeta į būrį.
Paršavedžių nėštumas gali nutrūkti bet kuriame jo etape. Kai kurios kiaulės gali vemti arba joms užkietėja viduriai, tuo tarpu kitos gali viduriuoti su krauju.
Išryškėja kraujosruvos arba hemoraginiai poodiniai plotai, ypač galūnėse ir ausyse. Prieš mirtį gyvūnus gali ištikti koma, atsirandanti per vieną – septynias dienas nuo tada, kai išryškėja klinikiniai požymiai.
Poūmės ligos formos būdingesnės endemijos rajonuose. Poūmiam užsikrėtimui būdingas nepastovus karščiavimas, depresija ir plaučių uždegimas.
Mirtis gali ištikti dėl širdies funkcionavimo sutrikimo. Pakitimai sergant poūmia forma panašūs, tačiau šiek tiek švelnesni nei sergant aštria forma. Būdingi pakraujavimai limfiniuose mazguose, inkstuose ir blužnyje, plaučių pasyvi hiperemija bei edema ir kartais intersticinė pneumonija.
Ligos chroniškos formos pasitaiko retai. Sergant šiomis formomis pastebimas antrinis užsikrėtimas bakterijomis. Kadangi klinikiniai chroniškojo AKM požymiai gana netipiški, turi būti atliekama daugelio kitų kiaulių ligų diferencinė diagnozė. Kūno temperatūra kiekvienam gyvūnui gali ir nepakilti, bet užkrėstame ūkyje gali karščiuoti bent jau kai kurios kiaulės.
AKM chroniškos formos klinikiniai simptomai gali būti šie: kvėpavimo sunkumai, artritas, chroniškos odos opos arba nekrozė, neprimenanti klinikinio vaizdo, būdingo užsikrėtus AKM virusu. Pokyčiai gali būti minimalūs arba jų gali ir visai nebūti. Histopatologiniai duomenys rodo padidėjusius limfinius mazgus ir blužnį, pleuritą, fibrininį perikarditą ir infiltracinį pneumoniją. Be to, aprašoma ir židininė kazeozinė nekrozė bei plaučių mineralizacija.
AKM diagnozė nustatoma iš epizootinių ir klinikinių duomenų, patologinių anatominių pokyčių. Galutinė diagnozė nustatoma laboratorijoje tiriant patologinę medžiagą, kraują, kraujo serumą. AKM reikia skirti nuo klasikinio kiaulių maro, raudonligės, salmoneliozės, pastereliozės ir kitų kiaulių ligų, kurioms būdinga septicemija.
AKM kontrolė ir jo plitimo rizikos veiksniai
Lietuva yra tranzito šalis. Todėl didelę riziką gali kelti transporto priemonės, kurios veža gyvūnus, gyvūninius produktus, pašarus ar kitas siuntas, kurios turėjo ar galėjo turėti kontaktą su užkrėstais gyvūnais ir gyvūniniais produktais.
AKM kontrolė pagrįsta biologinio saugumo priemonių taikymu. Europos Sąjungoje draudžiama kiaules šerti maisto atliekomis iš tarptautinių transporto priemonių.
Tokios atliekos turi būti saugiai sunaikintos. Biologinio saugumo priemonių taikymas kiaulių laikymo vietose yra gera AKM prevencijos priemonė. Tačiau AKMV plitimo rizika padidėja prekiaujant arba importuojant gyvas kiaules ir kiaulienos produktus iš šalių, kuriose paplitęs AKM. AKMV gali patekti į šalį įvežant gyvas kiaules, spermą, migruojant šernams, kurie platina AKMV, įvežant AKMV užkrėstą kiaulieną ir jos produktus, per užkrėstas transporto priemones, per AKMV užkrėstas maisto atliekas, kiaulių išskyras ir išmatas, bei medžiagas užkrėstas AKMV.
Didžiausia AKMV plitimo rizika yra įvežant gyvas kiaules ir gyvus šernus laikymui aptvaruose, užkrėstą spermą bei migruojant šernams platinantiems AKMV.
Lietuva yra tranzito šalis. Todėl didelę riziką gali kelti transporto priemonės, kurios veža gyvūnus, gyvūninius produktus, pašarus ar kitas siuntas, kurios turėjo ar galėjo turėti kontaktą su užkrėstais gyvūnais ir gyvūniniais produktais.
Nepakankama transporto priemonių kontrolė, jų valymas ir dezinfekcija gali sąlygoti AKMV plitimą. AKMV gali platinti žmonės, kurie turėjo kontaktą su AKMV užkratu. AKMV šaltinis gali būti termiškai neapdorotos maisto atliekos, kuriose yra AKMV užkrėstų kiaulienos produktų. AKMV gali patekti į šalį su šalutiniais gyvūniniais produktais, odomis, mėšlu ir kitomis užkrėstomis medžiagomis.
Teisės aktų reikalavimai AKM atžvilgiu
Asmenys turėję kontaktų su gyvomis kiaulėmis bent 48 valandas neturėtų lankytis kitose kiaulių laikymo vietose.
Veterinarijos teisės aktai reikalauja, kad gyvos kiaulės būtų kilusios iš sveikų kiaulių bandų, kurios būtų apžiūrėtos prieš 24 valandas iki gyvų kiaulių pakrovimo. Taip pat, kaip pabrėžia veterinarijos gydytojas dr. E. Jacevičius, gyvos kiaulės gali būti įvežamos į Europos Sąjungą tik iš tų trečiųjų šalių, kurios yra įtrauktos į sąrašą šalių gyvų kiaulių importui.
Kuilių sperma gali būti tiekiama tik iš patvirtintų centrų ir iš trečiųjų įtrauktų į sąrašą šalių kuilių spermos importui.
Kiauliena ir jos produktai turi būti gauti iš sveikų kiaulių, paskerstų veterinarijos priežiūroje. Kiauliena ir jos produktai gali būti įvežami tik iš tų trečiųjų šalių, kurios yra įtrauktos į sąrašą šalių kiaulienos ir jos produktų importui.
Transporto priemonės, kuriomis vežami gyvūnai, gyvūniniai produktai, pašarai ir kitos siuntos turėtų vykti į paskirties vietą tik magistraliniais keliais, valomos ir dezinfekuojamos paskirties vietoje iškrovus krovinį.
AKM apsaugos ir priežiūros zonose naudojamos transporto priemonės jokiu būdu neturėtų būti išleidžiamos iš tų zonų, kol nebus panaikinti apribojimai dėl AKM.
Asmenys turėję kontaktų su gyvomis kiaulėmis bent 48 valandas neturėtų lankytis kitose kiaulių laikymo vietose. Kiaules prižiūrintis personalas turi laikytis asmeninės higienos priemonių ir biologinio saugumo priemonių. Personalo apranga ir apavas turi būti reguliariai skalbiami ir dezinfekuojami.
AKM prevencija
AKM prevencijai labai didelę reikšmę turi imlių gyvūnų (kiaulių ir šernų) populiacijos dydžio ir geografinio pasiskirstymo įvertinimas. AKM plitimas gali būti sustabdomas imlių gyvūnų populiacijoje ir aplinkoje, kai imlių gyvūnų skaičius yra minimalus.
Populiacijos dydžio reguliavimas yra labai efektyvi priemonė, siekiant sustabdyti AKM plitimą.
Kiekviena nauja infekcija, patekusi į naują aplinką, labai lengvai išplinta, jeigu šioje aplinkoje yra pakankamai imlių rūšių gyvūnų. Po infekcijos pasireiškimo jos poveikis gali nusilpti, tapti endeminio pobūdžio arba jeigu yra galimybė tęstiniam infekcijos perdavimui per imlius gyvūnus – išplisti į kitus plotus. Infekcijos plitimo galimybė populiacijoje yra stipriai susijusi su kai kuriais epidemiologiniais ir imlių populiacijų demografiniais parametrais. Infekcijos letališkumas, infekcijos perdavimo efektyvumas, imlios populiacijos dydis, populiacijos imuninio statuso lygis ir trukmė bei imlių gyvūnų populiacijos gausėjimas yra labai svarbūs ligos vystymuisi. Jie įtakoja ar ligos plitimas nusilpsta, ar pereina į endeminį vystymąsi.
Žinios apie imlių gyvūnų geografinį pasiskirstymą ir populiacijos dydį yra ypatingai svarbios suvokiant infekcijos plitimo riziką į skirtingus plotus ir šalis. Todėl populiacijos dydžio reguliavimas yra labai efektyvi priemonė, siekiant sustabdyti AKM plitimą.
Ekonominiai nuostoliai
AKM ligos protrūkis sukelia tiesioginius ir netiesioginius ekonominius nuostolius. Nuostolių dydis ir jų kitimas priklauso nuo užsikrėtusių ūkių skaičiaus ir užsikrėtusių kiaulių skaičiaus ūkiuose bei veiksnių, kurie nėra tiesiogiai priklausomi nuo užkrėstų ūkių.
AKM pasireiškus Madagaskare buvo prarasta iki 50 procentų kiaulių, 1980 m. Kuboje AKM sudarė nuostolių už 10 milijonų JAV dolerių, įskaitant likvidavimo programos išlaidas.
AKM protrūkis turi didelę neigiamą įtaką kiaulių ir šernų sveikatai ir gerovei. Ligos paplitimas šalyje sukeltų didelius finansinius nuostolius kiaulių auginimo ir mėsos perdirbimo pramonei.
Kaip aiškina dr. E. Jacevičius, analizuojant kitų šalių pateiktus duomenis nustatyta, kad pagrindiniai tiesioginiai ekonominiai nuostoliai susidaro dėl sergančių kiaulių gaišimo, užsikrėtusių kiaulių naikinimo, gyvų kiaulių bei iš kiaulinių šeimos gyvūnų gautų produktų eksporto uždraudimo į kitas šalis bei kiaulių fermose atliekamų valymo ir dezinfekcijos darbų.
Kai kuriose šalyse pagal galimą AKM paplitimo scenarijų atlikti ekonominiai paskaičiavimai rodo, kad paplitus AKMV kiaulienos eksporto apimtys sumažėtų iki 50%. Be to, maksimaliai padidėja išlaidos AKM stebėsenai ir kontrolei, laboratoriniams tyrimams. Kaip netiesioginiai nuostoliai yra aplinkos taršos padidėjimas perdirbant kiaulių gaišenas, dezinfekuojant patalpas, transporto priemones, srutas, mėšlą, pašarus, įrangą.
AKM protrūkio atveju taip pat yra socialinės ekonominės pasekmės – kiaulių augintojai netenka darbo, praranda pajamas. Kad AKM sukelia rimtas socialines bei ekonomines pasekmes rodo ir duomenys iš kitų šalių, pavyzdžiui, AKM pasireiškus Madagaskare buvo prarasta iki 50 procentų kiaulių, 1980 m. Kuboje AKM sudarė nuostolių už 10 milijonų JAV dolerių, įskaitant likvidavimo programos išlaidas. Ispanijoje AKM likvidavimo programos išlaidos per penkerius metus (iki 2009 m.) vertinamos 92 milijonais dolerių (Costard et al. 2009).
NMVRVI tyrimų duomenys
Per 2013 m. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) ištirti 10 430 kraujo ir organų mėginių (2 749 šernų ir 7 681 kiaulių). Visų tyrimų rezultatai neigiami, tai yra AKM užkrato nė viename tirtame mėginyje nebuvo nustatyta.
Tačiau, nežiūrint į tai, reikėtų išlikti budriems.
Kiaulių laikytojai turi griežtai laikytis biosaugos reikalavimų. Medžiotojai privalo tirti kiekvieną sumedžiotą šerną, doroti žvėris griežtai laikantis biosaugos taisyklių.
Kiaulių laikytojai įtarę ligą, o medžiotojai – radę kritusius šernus, turi nedelsiant informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) ar kreiptis į jos teritorinius padalinius kiekviename rajone, arba pranešti aptarnaujantiems privatiems veterinarijos gydytojams.
