Žinau, kad esate prieš dietas, bet sveikos mitybos principų laikotės gana griežtai. Neprisišveičiate, be abejo, vakare pyrago, kaip aš vakar?
Pyragas geriau iš ryto. Kai mama mane kviečia vakarienės, visada primenu: „Tik be pyrago...“ Bet ji neklauso, o jos pyragų atsisakyti negaliu. Tad jau įpratau: ir mamos, ir draugų paprašau, kad saldumynų man įdėtų namo, – jais mėgaujuosi per pusryčius. Angliavandenius geriau suvartoti iki 12 val. dienos, tad dažniausiai pusryčiams valgau košes, saldžius vaisius, neatsisakau ir blynelių, kuriuos kepu sūnui pradinukui, bet nesudoroju, aišku, dviejų keptuvių...
Moterys dažniausiai svarsto taip: gerai, įsidėsiu du ar tris blynelius. O paskui pamano: et, kas gi čia per Coliukės porcija, – įsimesiu dar. Ir dar truputį.
Vienu kartu stengiuosi suvalgyti tiek, kiek telpa mano saujoje (blyneliam išimtis – jiems leidžiama lėkštėje atsirasti tik 2 vienetams). Ir taip – penkissyk per dieną.
Ką daryti, kad galvoje užsižiebtų raudona „stop“ lemputė ir kirstum sau per ranką, siekiančią dar vieno kepsniuko?
Geriausia turėti tikslą. Jei užsibrėši padailinti savo formas ir atkakliai to sieksi, bus lengviau atsilaikyti. Neneigsiu – ir man kartais seilės renkasi, kepant sūnui, pavyzdžiui, bulvinius blynus. Bet prisimenu, kad esu pasiryžusi laikytis savo plano.
Turbūt dažnai girdite: o kam tau stengtis, tu ir taip liekna?
Kiekvienas žmogus kitaip jaučia savo kūną. Mes, moterys, dažnai norime būti tokios pat lieknos kaip žalioje jaunystėje, ypač kai po gimdymo užsilieka kažkiek kilogramų. Kažkada aš valgiau tik du kartus per dieną – anksti ryte ir vėlai vakare, be to, gana kukliai, bet svoris vis vien nekrito. Puikiai žinome, kad organizmo neapgausi: kai verčiame jį badauti, jis atkakliai atsideda riebaliukų „juodai dienai“. Žinome, bet manome, kad būtent mums ši taisyklė galbūt negalios...
Dažna pasakytų: neturiu laiko 5 kartus valgyti – juk dirbu!
Aš irgi bandžiau taip ginčytis su savo treneriu, bet jis griežtai manęs paklausė: „Nori gerai atrodyti? Tai ką – nerasi pusvalandžio vakare išsivirti vištos krūtinėlę ir supjaustyti agurką?“ Na, taip, noriu ir galiu. Taip ir darau – nebereikia ieškoti kavinėje sveikesnio maisto. Į darbą, kuris trunka nuo pietų iki pusės devynių vakaro, būtinai nešuosi ir litrą negazuoto vandens bei gabaliuką mėsos ar žuvies su daržovėmis. Tai būna mano trečiasis valgymas. Antrasis – prieš pietus, pasportavus: kiaušinis ir riekelė duonos arba nedaug varškės – tuomet reikalingi baltymai. Pavakariams dažniausiai suvalgau obuolį arba bananą...
...o vakarienei – salotos lapą?
Indelį jogurto arba omletą, arba žuvies gabalėlį. Grįžtu namo gana vėlai, nebesinori daug maisto. Savaitgaliais, aišku, sau leidžiu daugiau.
Bet sūnus, tarkime, prašo makaronų, o išbadėjęs vyras irgi šio bei to.
Tada kaičiu puodą makaronams, o sau su vyru šaunu žuvį į orkaitę. Maisto gaminimas – man malonumas, ir taip buvo visada. Tik neseniai ėmiau ir save nustebinau – pradėjau konservuoti daržoves. Jei kas prieš kokius aštuonerius metus man būtų tai pasakęs, būčiau tik nusijuokusi.
Turite tam laiko?
Televizijoje dirbu kas antrą savaitę. Per laisvąją ir apsisuku: tiesiog negaliu nepasinaudoti gera proga, kai abi mūsų su vyru mamos augina ekologiškas daržoves ir jomis mus aprūpina. Dabar smagu užsukti į rūsį, kuriame lentynose išrikiuota daugiau nei penkiasdešimt stiklainių su mano konservuotomis daržovėmis. Dar laukia eilė obuolienei su spanguolėmis.
Visuomet prisiverčiate nueiti į sporto klubą?
Stengiuosi, nes žinau, kad net sureguliuota mityba be judėjimo gerų rezultatų neduos. Anksčiau irgi buvau linkusi atidėlioti: gal nuo pirmadienio, gal nuo kito mėnesio, gal kai bus daugiau laiko... Susimąsčiau po pokalbio su bičiuliu kunigu: jis pasakė, kad žmonės taip linkę viską atidėlioti, lyg būtų amžini. Kartais tas kitas pirmadienis kuriam nors ir neišaušta, todėl viską reikia pradėti šiandien.
Kokių produktų nerasi jūsų namuose?
Per metus suvalgome gal tik kokius 3 kg bulvių. O sūnaus po susitikimų su draugais kartais parsinešami bulvių traškučiai ir kitoks nesveikas kramtalas nedelsiant keliauja į šiukšlių dėžę.
Įpratinote vyrą ir sūnų sveikai maitintis?
Vyras mane net pralenkė – dabar jis ypač domisi sveika mityba, apie tai skaito knygas, sportuoja, atrodo geriau nei tada, kai už jo tekėjau. Tai ne jam, o man reikia pasitempti! Kadaise vien nevalgydamas angliavandenių po 12 valandos jis numetė 10 kg ir suprato, kad dietologijos žinios ne iš piršto laužtos. Sūnus – augantis vaikas, jo medžiagų apykaita kitokia, tad neatsisakau jam nupirkti mėgstamų bandelių, bet jis žino, kas sveika, o kas ne. Siūlyčiau visiems tėvams atkreipti dėmesį, kaip maitinasi maži vaikai: jie dažniausiai nemėgsta riebių padažų, o produktus valgo atskirai, iš jų galima daug išmokti. Maniškis mėsos ar žuvies visuomet prašo be garnyrų.
Mamos skundžiasi, kad jų vaikai ne itin mėgsta daržoves.
Reikia pagudrauti – kad ir gražiai jas supjaustyti. Retas vaikas griebs visą agurką, bet jei jį supjaustysi plonais šiaudeliais, estetinis vaizdas bus kitoks. Be to, vaikus veikia ir geras mūsų pavyzdys, ir su meile ruoštas maistas.
Tekstas Dovilės Štuikienės
