Aneurizma ištiko kirpėjo kėdėje
„Kai pradėjau dirbti, atsimenu, per mokymus nagrinėjome draudimo paslaugas, kurias siūlome klientams. Tuometinė vadovė paklausė, ar aš pati negalvoju apsidrausti gyvybės draudimu. Tuo metu jaučiausi jauna, todėl tokių minčių neturėjau. Galvojau: „Kas čia gali atsitikti?“. Ji patarė pagalvoti, pasikalbėjome apie kritines ligas. Pamenu, svarsčiau, gal nereikia man jų įtraukti į draudimo paketą? Jos buvo brangesnės... Tačiau vadovė patarė įtraukti ir aš jos tąkart paklausiau“, – prisiminė pašnekovė, vėliau už tai ne kartą mintyse dėkojusi kolegei.
Jokių rimtų sveikatos problemų neturėjusi moteris pasakojo, kad vėliau tarsi iš giedro dangaus užgriuvo didžiulės problemos.
„Man niekada neskaudėjo galvos, todėl net neįtariau, kad gali atsitikti tai, kas nutiko. Tąkart sėdėjau kirpykloje ir visiškai netikėtai nualpau. Iškviesta greitoji medicinos pagalba mane išvežė į ligoninę. Ten greitai nustatė, kad plyšo galvos smegenų aneurizma“, – sakė Loreta.
Suprasti akimirksniu
- Kas yra galvos smegenų aneurizma?
- Smegenų aneurizma – susilpnėjusi arba išplonėjusi vieta galvos smegenų sienelėje. Veikiant arteriniam kraujo spaudimui, ši vieta išsiplečia ir susiformuoja „balionas“, kuriame cirkuliuoja kraujas.
- Pagal dydį aneurizmos yra: mažos (iki 5 mm) sudaro apie pusę visų galvos smegenų aneurizmų; vidutinės (6-10 mm) sudaro apie 27 proc. visų smegenų aneurizmų; didelės (11-25 mm) sudaro 12 proc. galvos aneurizmų; gigantinės (didesnės nei 25 mm) sudaro 14 proc. smegenų aneurizmų ir pasižymi didele rizika plyšti.
- Apie 5 proc. Lietuvos gyventojų turi smegenų aneurizmas. Per metus smegenų aneurizma plyšta apie 300 žmonių. Rizika, kad turima smegenų aneurizma plyš, siekia 1,5 proc.
- Aneurizmos simptomai: neplyšusi smegenų aneurizma paprastai nesukelia jokių simptomų ir gali būti pastebėta tik atsitiktinai atliekant galvos magnetinio rezonanso tyrimą dėl kitų priežasčių.
- Didelės arba gigantinės aneurizmos, priklausomai nuo jų vietos smegenyse, gali užspausti galvinius nervus, smegenų dangalus, aplinkinius smegenų audinius ir išprovokuoti skirtingus simptomus:dvejinimąsi akyse, skausmą virš/už akies, vienos kūno pusės rankų arba kojų tirpimą, silpnumą;kalbos ir atminties sutrikimus, traukulius.
- Plyšus smegenų aneurizmai reiktų kuo greičiau vykti į ligoninę, kur skubiai atliekama kompiuterinė smegenų tomografija, padedanti identifikuoti smegenų (subarachnoidinį) kraujavimą. Papildomai atliekama kompiuterinės tomografijos angiografija tam, kad būtų aptikta aneurizma.
- Tik aptikus aneurizmą, specialistai parenka tinkamą gydymą, jį labai svarbu pradėti laiku, nes po aneurizmos plyšimo gali būti rizika, kad ji ir vėl plyš.
Loreta neslėpė, kad dėl netikėtos ligos ji kurį laiką negalėjo grįžti į darbą – po gydymo prireikė reabilitacijos.
„Po ligos draudimas man išmokėjo vienkartinę 5 tūkst. eurų išmoką, kaip ir buvo numatyta kritinių ligų atveju. Tuo metu man buvo didelė pagalba. Pinigus išleidau sanatorijai, procedūroms – visa tai padėjo greičiau atsigauti. Jau po 1,5 mėn galėjau grįžti į darbą“, – prisiminė pašnekovė.
Sunki liga – stiprus sukrėtimas visiems
Susirgus sunkia liga, užgriūva labai daug jausmų. Išbūti su jais, priimti, o juolab susitaikyti – užtrunka. Tačiau ar visada liga – tik blogas dalykas?
„Pirma mintis, kuri man ateina į galvą, išgirdus apibūdinimą „sunki liga“, yra liga, kurios žmogus nepakelia. Čia svarbu suprasti, kad kalbama ne apie kitus, bet tave patį. Sunki liga yra tokia, kurios būtent pats žmogus nepakelia“, – sako Geštalto psichoterapeutas, kūno terapeutas Kęstutis Stanislovaitis.
Pasak jo, kitas svarbus dalykas – jausmas, jog liga „per sunki“, nėra amžinas, jis keičiasi.
„Kai kalbame apie sunkias ir lėtines ligas, pavyzdžiui, cukrinį diabetą, žmogus suvokia, kad tai liga visam gyvenimui. Neretai išgirdęs šią diagnozę pasijunta prispaustas tos žinios, jaučiasi taip, tarsi liga jį nužudys. Kitaip tariant, jis nebegalės gyventi taip, kaip įpratęs. Visgi dauguma pacientų palaipsniui susitaiko ir ima matyti tas kibirkštėles, kurios rodo, kad ir su sunkia liga galima gyventi. Žmogus ima matyti pavyzdžius, kad kiti serga, bet toliau dirba, gyvena, ir tas sunkumas mažėja“, – apie susigyvenimo su liga procesą pasakojo pašnekovas.
Tai, kaip žmogus priims žinią ir kaip greit klausimą „kodėl man?“ pakeis „ką aš galėčiau padaryti?“, priklauso nuo daugelio dalykų.
„Kai kurie dalykai nuo mūsų nepriklauso. Jie tiesiog yra mūsų aplinkoje ir mus veikia. Visgi kai kurie dalykai yra mums pavaldūs. Kūno terapijos ir geštalto požiūriu, liga užklumpa, kai kas nors mūsų kūne nebeatlaiko ir lūžta. Visi žinome bazinius dalykus: kūnas 24 val. per parą bando palaikyti balansą, vidinę pusiausvyrą. Kai ji pradeda trikti – kažko stinga, tada įsijungia kompensaciniai mechanizmai. Kai ir jie išeikvojami, liga gilėja. Jei ilgai nekreipsime dėmesio į kūno siunčiamus simptomus, užsimerksime, galiausiai ateis ta diena, kai kūnas nebeatlaikys“, – mintimis dalijosi K.Stanislovaitis.
Kaip neužstrigti stipriuose jausmuose?
Užklupus sunkiai ligai, žmogų užplūsta daugybė skirtingų jausmų. Pasak K.Stanislovaičio, dažnu atveju pirmiausia būna neigimas. Jis yra tarsi apsauginė reakcija. „Psichika taip saugosi, gąsdinančią informaciją „suvirškina“ po truputį. Paskui neretai apima pyktis, baimė – tos reakcijos, kurios priklauso nuo žmogaus. Šiame etape žmogus būna atgijęs. Dar vienas etapas – derybos. Sergantysis pradeda derėtis su savimi, aplinka“, – pasakojo pašnekovas.
Anot jo, šiame etape dažnai imamasi gyvenimo pokyčių: ligonis pagal savo galimybes pradeda sportuoti, sveikiau maitintis, susimažina darbų kiekį. „Tai iš tiesų yra nuostabus dalykas. Vis dėlto, pasakysiu tai, kas daugeliui nepatiks, – šie sprendimai padės tik dar kuo nors nesusirgti, bet sunki liga niekur nedings. Tai nėra vaistai“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Pasak jo, susitaikyti su pasikeitusiu gyvenimu greičiau pavyksta tiems, kurie mato realybę: „Kuo mažiau mano minėtame procese žmogus spaudžia pauzes, tuo greičiau tai įvyksta. Etapų neįmanoma peršokti, bet juose nereikia užsibūti. Tiesa, kai kurie gali užstrigti dešimtmečiams viename ar kitame etape, pavyzdžiui, pykdami...“
Keičiasi ne tik ligonio, bet ir artimųjų gyvenimas
Ar įmanoma pasiruošti sunkiai ligai? „Viskas priklauso nuo vidinių resursų. Jei jų turime, būsime pasiruošę. Kita vertus, jeigu turime resursų, jokia liga nebus per sunki. Tiesa, dauguma žmonių griebiasi šiaudo, kai nebeturi resursų. Tada tas šiaudas nebegelbėja...“ – kalbėjo pašnekovas.
Susirgus liga, kuri nesibaigs per savaitę, o dažnu atveju bus tokia, su kuria teks gyventi iki gyvenimo pabaigos, keičiasi ne tik ligonio, bet ir artimųjų gyvenimas. Jie taip pat neretai nežino, kaip būti šalia žmogaus, kuris serga.
K.Stanislovaičio teigimu, būnant šalia sunkaus ligonio norisi „kažką daryti“. Tačiau didžiausia pagalba – priešingas elgesys. „Svabiausias žodis čia turėtų būti „išbūti“ kartu. Nereikia patarinėti, gelbėti, guosti, aiškinti“, – sako geštalto psichoterapeutas.
Auga sąmoningumas
Pati patyrusi netikėtą ir sunkią ligą, „Ergo“ darbuotoja Loreta dabar sako labai nuoširdžiai rekomenduojanti klientams pagalvoti ir apie draudimą nuo kritinių ir/ar onkologinių ligų.
„Kol nesusiduri, neįsivaizduoji, kad taip gali nutikti. Jautiesi jaunas, sveikas, tačiau ima ir atsitinka. Kadangi turiu patirtį, galiu tai patvirtinti. Jeigu ateina klientas, visada papasakoju jam savo pavyzdį ir paprašau pagalvoti apie kritines ligas. Nors tai vienkartinė išmoka, ji labai reikalinga susirgus tiek pacientui, tiek jo artimiesiems“, – įsitikinusi draudimo atstovė.
Pasak jos, labai greitai apsisprendžia tie žmonės, kurie savo artimoje aplinkoje jau buvo susidūrę su sunkiomis ligomis. „Aš visuomet paklausiu klientų, ar buvo sunkių ligų atvejų šeimoje ar giminėje? Jeigu buvo, daug įkalbinėti nereikia. Žinoma, visiems sakau, kad žmogus turi pats apsispręsti dėl draudimo. Mūsų darbas – padėti jam suprasti galimas rizikas ir draudimo galimybes, išaiškinti, ką jis gali turėti savo gyvybės draudime“, – pabrėžė „Ergo“ draudimo atstovė.
Ji sakė pastebinti, kad pastaruosius kelerius metus sparčiai daugėja onkologinių ligonių. Tokiems atvejams yra draudimas nuo onkologinių ligų. „Tokių žmonių tikrai padaugėjo. Būtent jiems skirtas draudimas nuo onkologinių ligų. Žmonės apie jį žino, domisi, daugėja ir apsidraudžiančių“, – pastebėjo pašnekovė.
Jauskitės ramiau dėl ateities – sužinokite daugiau apie ERGO gyvybės draudimą čia.
