Komentuoja gydytojas oftalmologas doc. Rimvydas Ašoklis.
Kuo skiriasi alerginis akių uždegimas nuo kitų ligų?
Alergija – tai perdėta organizmo reakcija į medžiagas, kurios paprastai nėra pavojingos. Akių alergijos simptomai – perštėjimas, paraudimas, ašarojimas, vokų paburkimas. Panašiais negalavimais skundžiasi ir žmonės, kuriuos vargina sausų akių liga. Kaip šias ligas atskirti? Ar tai gali padaryti pats žmogus? Ar yra kitų panašiais požymiais pasireiškiančių akių ligų?
Gydytojas R. Ašoklis pažymi, jog pats žmogus gali suprasti, kad jį vargina sezoninis alerginis akių uždegimas, nes paprastai nemalonūs simptomai dažniausiai pasireiškia to paties sezono metu, t. y. pavasarį. Norint atskirti alerginį akių uždegimą nuo kitų ligų, taip pat reikėtų žinoti, kad sezoninės akių alergijos simptomai pasireiškia abiejose akyse: abi akys ašaroja, abi skauda, abi šnervės užgultos ar pan. Kita vertus, gydytojas įspėja, kad vis dėlto pačiam žmogui sau diagnozės nustatyti nevertėtų, nes po šiais simptomais gali slėptis ir kitos akių ligos. Pvz., akių ašarojimą ir perštėjimą gali sukelti ir Herpes simplex virusas (pūslelinė). Jis pažeidžia ne tik akies junginę, bet ir rageną, formuojasi randai, dėl kurių blogėja regėjimas. Todėl žmonės, kurie stengiasi paprasčiausiai išgyventi pavasario periodą, nes po to viskas savaime susitvarkys, ir į gydytojus nesikreipia, elgiasi labai neatsakingai. Tokių žmonių akių alergijos priežastis lieka nežinoma, o negydoma liga gali grėsti komplikacijomis.
Kokie tyrimai atliekami, norint nustatyti alerginį akių uždegimą?
Ligos diagnozė – alerginis akių uždegimas – visada yra patvirtinama atlikus tyrimus. Tyrimo esmė – alergeno, galinčio sukelti akių uždegimą, paieška. Tai vykdoma atliekant odos dūrio mėginius, kai ant dilbio vidinio paviršiaus užlašinama įvairių alergenų (ne tik medžių, žolių ar piktžolių, bet ir namų dulkių erkių, gyvūnų, pelėsių). Jei kyla abejonių arba tyrimas nėra informatyvus, atliekamas kraujo tyrimas, nustatantis specifinius imunoglobulino E klasės antikūnus.
Vengti alergeno – sunkiai įveikiama užduotis
Sergant alerginėmis ligomis, svarbiausia – vengti alergenų. Tai yra labai svarbi gydymo dalis. Kita vertus, dažnai to padaryti neįmanoma. Juk neužsidarysime tarp keturių sienų, kai kenčiame nuo alergijos žiedadulkėms. Juolab kad augalų žiedadulkės vėjo pernešamos labai toli. Todėl net ir gyvendami aplinkoje, kurioje nėra jums alergiją keliančių medžių žiedadulkių, ne visada galima išvengti alergijos padarinių, nes akimis nematomos žiedadulkės gali keliauti tūkstančius kilometrų.
Todėl gydytojas pataria iš anksto pasirūpinti akių lašais nuo alerginio konjunktyvito (pvz., „Lecrolyn“). Jeigu žmogus jų lašins profilaktiškai, t. y. iki augalų žydėjimo sezono, kai dar jokių alergijos požymių nejaučia, tikimybė, kad, prasidėjus žiedadulkių sezonui, išvyka į gamtą teiks tik malonumą ir verkti nereikės, labai didelė. Kita vertus, ir pamiršus jų lašinti profilaktiškai arba tiems, kurie pirmą kartą pajunta alergijos „malonumus“, išeitis yra. Jiems taip pat tinka akių lašai „Lecrolyn“. Pradėję jų lašinti jau pasirodžius pirmiesiems ligos simptomams, jų poveikis pasireiškia gana greitai, maždaug po valandos po įlašinimo. Preparato galima vartoti ilgą laiką, jis saugus. Jeigu lašai nuo akių alergijos nepadeda ir nemalonūs simptomai vis tiek vargina, akys būna paraudusios ir gausiai ašaroja, būtina kreiptis į gydytoją, galbūt priežastis slypi kitur.
Patarimai žmonėms, kuriuos vargina akių alergija:
- Stenkitės vengti alergenų, atminkite – daugiausia žiedadulkių ore sklando saulėtą vėjuotą dieną.
- Nešiokite akinius nuo saulės.
- Atėję iš lauko plaukite ne tik rankas, bet ir veidą. Kasdien trinkite galvą.
- Vartokite specialių akių lašų.
- Žinokite, kad alergiškiems žiedadulkėms žmonėms neretai alergiją sukelia ir maistas. Tad stebėkite savo organizmo reakciją valgydami medų, riešutus, obuolius, persikus, nektarinus ir kitus kaulavaisius, taip pat morkas.
Daugiau apie akių sveikatą skaitykite www.sausosakys.lt