„Tarp mano pacientų yra buvę žmonių, kuriems kataraktos operacijos prireikė visai jaunam amžiuje. Tai, kad katarakta vis labiau jaunėja, įrodė ir verslininko Igno Staškevičiaus atvejis, kai jam prireikė abiejų akių operacijos, būnant vos 45 metų“, – apie kataraktos priežastis bei, jai ištikus, galimybes atlikti operaciją Lietuvoje LRT.lt sako vienas labiausiai patyrusių akių chirurgų Algimantas Gutauskas.
Prieš kelis mėnesius I.Staškevičius savo akis gydyti patikėjo ne Lietuvos, bet Austrijos specialistams, o po operacijos jį jau prižiūri Lietuvos oftalmologai.
Pasak A.Gutausko, tie lietuviai, kurie gali sau leisti gydytis akis užsienyje, jokiu būdu nepaneigia to, ką yra pasiekę mūsų šalies oftalmologai arba tai nereiškia, kad Lietuvoje nėra ligoninių ar privačių klinikų, kuriose, pasitelkus naujausią techniką, galimą būtų pagerinti prastėjantį regėjimą.
„Žinoma, yra sričių, kai mums geriau kreiptis pagalbos į užsienio specialistus. Ypač – kai tenka gydyti onkologinius akių susirgimus. Bet katarakta – itin paplitusi liga, ir manęs visiškai nestebina, kai pacientams tenka diagnozuoti lęšiukų drumstis abiejose akyse“, – dalijosi patirtimi A.Gutauskas.
Pasak jo, ir aparatūra, ir akių lęšiukai naudojami tokie, kokie šiuo metu yra pasaulyje. Lęšiukus lietuviai gali užsisakyti pagal savo kišenę, o komplikacijų po kataraktos operacijų pas gerus akių chirurgus pacientai patiria taip pat retai, kaip ir pas gerus specialistus užsienio šalyse.
„Šie mano žodžiai gali skambėti kaip mūsų specialistų munduro švarinimas, bet iš tikrųjų kataraktos gydymo srityje Lietuvos gyventojai turi puikų pasirinkimą ir kokybės garantą. Tik kartais kyla problemų dėl finansavimo, nes ligonių kasos įsipareigojo finansuoti nebrangius akių lęšius. Bet ir jie gali žmones išgelbėti nuo galimo aklumo ateityje“, – sakė A.Gutauskas.
Kataraktos diagnozė šiais laikais neturėtų išgąsdinti nei pagyvenusių, nei jaunų žmonių, nes po operacijos ne tik sugrįžta buvęs regėjimas, bet kartais chirurgams pavyksta jį dar ir pagerinti.
Kur kas geresni intraokuliniai „Premium“ lęšiai kainuoja apie tūkstantį eurų (vienai akiai). Kataraktos diagnozė šiais laikais neturėtų išgąsdinti nei pagyvenusių, nei jaunų žmonių, nes po operacijos ne tik sugrįžta buvęs regėjimas, bet kartais chirurgams pavyksta jį dar ir pagerinti.
„Jei operacijos metu naudojami hidrofobiniai lęšiai, pacientai ateityje išvengia antrinės kataraktos, o, kai žmogus dar serga ir astigmatizmu, prireikia torinių lęšių.
Jie padeda įveikti visą gyvenimą turėtą astigmatizmą, dėl kurio visi pacientai naudoja specialius akinius. Multifokaliniai lęšiai suteikia galimybę po operacijos matyti vienodai gerai ir į toli, ir iš arti be akinių,“ – aiškino A.Gutauskas.
Pacientai iš Lietuvos kartais susigundo kataraktos operacijai užsienyje, nes ten randa chirurgų, kurie praktikuoja abi akis operuoti su vos kelių dienų pertrauka, kai Lietuvoje dažniausiai tarp vienos ir kitos akies operacijų yra kartais ir mėnesio pertraukos.
„Galima abi akis išoperuoti ir tą pačią dieną, bet, neduok Dieve, jei įsisuktų infekciją, tai ji patektų į abiejų akių vidų. Todėl saugumo sumetimais, geriau padaryti vienos akies operaciją ir, įsitikinus, kad nėra jokios infekcijos, po kelių dienų operuoti kitą akį,“ – apie kataraktos operacijų subtilybes kalbėjo A.Gutauskas.
Lietuvoje net įstatymai nedraudžia tą pačią dieną atlikti abiejų akių kataraktos operaciją, o Šveicarijoje pacientų saugumo labui galioja įstatymai, draudžiantys akių chirurgams operuoti abi akis iš karto.
Tiesa, jei akys operuojamos lazeriais, galima išoperuoti abi akis tą pačią dieną, nes akių viduje chirurgai neatlieka jokių manipuliacijų, tik – išorėje.
„Kai kuriuos kataraktos operacijos veiksmus galima atlikti ir lazeriais, tačiau tokios operacijos sėkmė vis dar didele dalimi priklauso ne nuo technikos kokybės, o nuo chirurgo meistriškumo. Nors chirurgui tenka padirbėti maždaug pusvalandį, tačiau jo patirties nuvertinti negalima,“ – teigė A.Gutauskas.
Tie žmonės, kurie dar nesulaukę net penkiasdešimties metų priversti patirti kataraktos operaciją, augo šaltojo karo įkarštyje, kai atmosferoje buvo sprogdinamos bombos.
Paklaustas, kas lemia, kad pastaruoju metu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje katarakta jaunėja, chirurgas atkreipė dėmesį, kad tie žmonės, kurie dar nesulaukę net penkiasdešimties metų priversti patirti kataraktos operaciją, augo šaltojo karo įkarštyje, kai atmosferoje buvo sprogdinamos bombos.
„Šis mano spėjimas nėra paremtas kokiais nors tyrimais, bet keliu tokią hipotezę. Kita vertus, kataraktos jaunėjimui turi įtakos ir tai, kad mūsų maistas vis labiau chemizuojamas. Produktai, kuriuos dabar valgome, kur kas prasteni, nei tas maistas, kokį valgė žmonės Lietuvoje ir kitose šalyse prieš trisdešimt, penkiasdešimt metų ar dar vėliau,“ – pastebėjo A.Gutauskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad susirgti katarakta daugiau rizikos turi užkietėję rūkaliai, žemdirbiai, jūrininkai ar kitų specialybių žmonės, kuriems tenka dažnai patirti ultravioletinių saulės spindulių poveikį.
Todėl jiems patartina turėti gerus akinius nuo saulės su ultravioletiniu filtru ir antirefleksine danga.
Darbas su kompiuteriais ar kitas artimas darbas, chirurgo nuomone, neturi didesnės įtakos kataraktos jaunėjimui. Šie faktoriai labiau turi reikšmės trumparegystės susiformavimui.
