Atopinis dermatitas yra lėtinė uždegimą sukelianti odos liga, pasireiškianti odos niežėjimu, sausumu, pleiskanojimu. Vokų egzema dažniausiai atsiranda dėl kontaktinio dermatito, kurį gali išprovokuoti dirginantis medžiagos poveikis arba kontaktas su alergenu, pavyzdžiui: plaukų, antakių, blakstienų dažai, kai naudojamos cheminės medžiagos, dekoratyvinė kosmetika, makiažo valymo priemonės, prausikliai, vokų odos trynimas ar kitas mechaninis dirginimas.
Sergantiems atopiniu dermatitu dažniau pasireiškia akių uždegiminės ligos, apie kurias, kaip „Biodermos“ naujos priemonės sausiems ir sudirgusiems akių vokams pristatymo renginyje sakė akių gydytoja E.Drukteinienė, kalbama gana retai.
Tad su akių gydytoja kalbamės būtent apie jas – kaip jos pasireiškia ir yra gydomos, kaip rūpintis sudirgusia akių vokų oda, ką būtina pakeisti savo rutinoje.
Sergantiems atopiniu dermatitu labai svarbu vengti ligą provokuojančių veiksnių.
– Kokias ligas gali sukelti atopinis dermatitas?
– Pacientams, sergantiems atopiniu dermatitu, dažniausiai pasireiškia periokulinis dermatitas, blefaritai (vokų krašto uždegimai), atopinis keratokonjunktyvitas (raginės ir junginės uždegimai). Svarbu paminėti, kad sergantys atopiniu dermatitu turi didesnį polinkį keratokonuso atsiradimui bei kataraktai ir tinklainės atšokai.
– Kaip šios ligos pasireiškia?
– Periokulinis dermatitas, dar vadinamas vokų atopiniu dermatitu, yra vokų ir aplink akis esančios odos pažeidimas, pasireiškiantis sergantiems atopinėmis ligomis, tokiomis kaip atopinis dermatitas, bronchinė astma ar alerginis rinitas.
Liga pasireiškia abiejų akių intensyviu niežėjimu vokų srityje, vokų paraudimu, paburkimu, odos pleiskanojimu. Vokų atopinio dermatito atsiradimas siejamas su sutrikusia odos apsaugine funkcija. Oda tampa pralaidi bakterijoms, alergenams, taip pat oda greičiau netenka vandens.
Pacientai, sergantys blefaritu ir atopiniu keratokonjuktyvitu, skundžiasi paraudusiomis akimis, padidėjusiu ašarojimu, šviesos baime, deginimo jausmu akyse.
Stebint blefaritą, vokų kraštai būna paraudę, sustorėję, matomos traiškanos tarp blakstienų. Atopinis keratokonjunktyvitas pažeidžia junginę ir rageną, todėl galimas matymo pablogėjimas. Neretai šios ligos randamos drauge.
Keratokonusas pasireiškia ragenos formos pakitimais, ragena įgyja kūgio formą. Dėl šios priežasties pacientams susilpnėja regėjimas, progresuoja trumparegystė ir astigmatizmas. Ligos atsiradimas siejamas su dažnu, stipriu akių trynimu, todėl labai svarbu akių netrinti.
Pasireiškus kataraktai pacientai jaučia pamažu blogėjantį matymą, regėjimas tampa tarsi pro rūką, miglą.
Tinklainės atšokos simptomai atsiranda staiga. Skubiai kreiptis į akių ligų gydytoją rekomenduojama, jei staiga pastebite naujus, dažnai besikartojančius, ilgai trunkančius šviesos blyksnius, jaučiate „žaibavimą“ akyje. Taip pat drauge su šviesos blyksniais akyje atsiranda juoduliai, „debesys“, o regimajame lauke – nematymo zona – lyg „nusileidžia užuolaida“.
– Kokius požymius, simptomus pajutęs žmogus turėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją?
– Skubiai akių apžiūrai atvykti rekomenduojama, jei pajuntate jau minėtus tinklainės atšokos simptomus. Taip pat staiga pablogėjus matymui, atsiradus intensyviam akių skausmui.
– Kaip šios ligos yra gydomos?
– Pagrindinis blefarito gydymas yra vokų higiena. Rekomenduojama šildyti vokus, atlikti švelnų vokų masažą. Taip pat skiriami drėkinamieji akių lašai, geriausia be konservantų.
Esant atopiniam keratokonjunktyvitui skiriami vietiniai akių lašai – putliųjų ląstelių stabilizatoriai ir antihistamininiai lašai. Sunkių ligų atvejais skiriami kortikosteroidų ir kalcineurino inhibitorių akių lašai.
Keratokonuso sukeltas matymo pablogėjimas koreguojamas akiniais ir kontaktiniais lęšiais, jei liga progresuoja – taikomas chirurginis gydymas.
Nustačius kataraktą ir tinklainės atšoką atliekamos operacijos.
– Kas padėtų apsisaugoti nuo atopinio dermatito sukeliamų ligų ir ko savo įprastoje rutinoje turėtų atsisakyti žmogus, kuriam diagnozuota viena ar kita liga?
– Sergantiems atopiniu dermatitu labai svarbu vengti ligą provokuojančių veiksnių, norint užkirsti kelią ligos paūmėjimams.
Kasdienei vokų odos priežiūrai rekomenduojama rinktis švelnius, be pridėtinių kvapų, parabenų ir konservantų odos kremus, kosmetines priemones ir makiažo valiklius.
Nepamirškite laikytis rankų higienos, nekasykite vokų odos, netrinkite akių.
Jei jūsų darbo aplinka dulkėta, naudokite apsauginius akinius. Esant intensyviam niežėjimui simptomus palengvina šalti kompresai.
– Ką jūs, kaip akių gydytoja, rekomenduotumėte žmonėms – kaip dažnai būtina apsilankyti pas akių gydytoją, net ir tiems, kurie tarsi neturi jokių problemų, nenešioja akinių?
– Kai kurios akių ligos, pavyzdžiui, glaukoma, yra „tyli“ liga. Esant ankstyvai stadijai pacientai nejaučia jokių simptomų, liga nustatoma tik atvykus pas akių gydytoją. Dėl šios priežasties profilaktinis akių patikrinimas rekomenduojamas kartą per metus.
