Akromegalija yra viena iš nedaugelio retų ligų, kurioms Lietuvoje skiriama pakankamai dėmesio ligoniams gydyti, specialistai ir pacientų atstovai daug diskutuoja, yra įsiklausoma į sergančiųjų problemas. Tačiau dažnas šeimos gydytojas nėra susidūręs su šia liga, todėl ligoniai ilgai vaikšto pas skirtingus specialistus, kol nustatoma tiksli diagnozė ir skiriamas gydymas. Dėl informacijos apie akromegaliją stokos ji dažnai diagnozuojama pavėluotai, o pasekmės gali būti skaudžios: ūmus ne tik fizinės, tačiau ir psichologinės sveikatos pablogėjimas, mat ligai įsisenėjus, žmogus vengia rodytis viešumoje, užsisklendžia savyje. Tad kaip žmogui pačiam atpažinti akromegaliją dar ankstyvoje stadijoje ir užkirsti kelią tolesnėms komplikacijoms?
Dažnas šeimos gydytojas nėra susidūręs su šia liga, todėl ligoniai ilgai vaikšto pas skirtingus specialistus, kol nustatoma tiksli diagnozė.
Pacientų draugijos „Aušvis“, vienijančios sergančiuosius šia liga, steigėjos ir vadovės Danutės Puchovos teigimu, ne tik pats žmogus, tačiau ir medikai ne visada gali įžvelgti šios klastingos ligos požymius. „Visuomenė tiesiog per mažai žino apie ligą ir kreipiasi per vėlai, – apgailestauja D. Puchova. – Liga yra lėtinė, dėl jos žmogaus išvaizda keičiasi labai pamažu, tad ne tik artimieji, bet ir šeimos gydytojai, jei pacientas dažnai pas juos lankosi, prie to pripranta. Vyresnio amžiaus žmonės pirminius ligos simptomus apskritai priskiria senėjimo procesams.“ Akromegaliją iki šiol besigydanti D. Puchova pastebi, kad dažniausiai į gydytojus kreipiamasi tik tada, kai pradeda neproporcingai didėti kūno dalys, nors jau prieš tai buvo daugybė simptomų, dėl kurių buvo galima pradėti nuodugnius tyrimus.
Reta endokrinine liga akromegalija susergama žmogaus organizme pakitus gaminamo augimo hormono kiekiui arba dėl išsivysčiusios gerybinės hipofizės adenomos. Žmonių, kuriems išsivysto akromegalija, kai kurios posmegeninės liaukos ląstelės, gaminančios augimo hormoną, pradeda dalintis greičiau nei įprasta ir išskiria daugiau augimo hormonų. Vaikams ankstyvame amžiuje padidėjusi augimo hormono produkcija gali sukelti hipofizinį gigantizmą, dažniausiai pasireiškiantį pagreitėjusiu kaulų augimu ir padidėjusiu ūgiu, neadekvačiu vaiko amžiui.
Liga yra lėtinė, dėl jos žmogaus išvaizda keičiasi labai pamažu.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų gydytojas endokrinologas Robertas Knispelis teigia, jog akromegalija dažniau pasireiškia suaugusiems, 30-40 m. amžiaus žmonėms. „Pirmieji ankstyvieji ligos simptomai gali būti: naujai diagnozuotas cukrinis diabetas, aukštas ir sunkiai valdomas kraujo spaudimas, širdies ligos, mieguistumas, galvos skausmas, sąnarių skausmai, greitas nuovargis, pagausėjęs prakaitavimas, pablogėjusi rega, sustorėjęs ar pakitęs balsas, neproporcingai atsikišęs apatinis žandikaulis, padidėjęs liežuvis, storosios žarnos polipai, – atkreipia dėmesį specialistas. – Jei pastebimi naujai atsiradę bent 2-3 iš šių išvardintų negalavimų kartu su ryškesniais, tik akromegalijai būdingais bruožais, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją endokrinologą ir išsitirti.“
Pasak gydytojo endokrinologo R. Knispelio, kaip matyti, ligos simptomai nėra specifiniai, o pati eiga – lėtinė, todėl tiksli diagnozė gali būti nustatoma tik po 5-7 m., kartais – ir po 10 metų nuo pirmųjų simptomų. Juo labiau, kad vieni pacientai labiau akcentuoja pagausėjusį prakaitavimą, kiti – knarkimą, sąnarių skausmus, nuovargį. Įtarus akromegaliją, atliekami specialūs tyrimai, tokie kaip insulino augimo faktoriaus 1 (IGF-1) ir augimo hormono sekrecijos matavimai.
Negydomų pacientų mirtingumas, palyginti su to paties amžiaus kontroline grupe, yra 2-4 kartus didesnis, ypač – nuo širdies kraujagyslių ir smegenų kraujotakos komplikacijų. Laiku diagnozavus ligą, pavyksta sumažinti komplikacijų riziką ir itin sumažinti simptomus. Gydymas priklauso nuo paciento amžiaus, auglio dydžio ir vietos. Pagrindiniai gydymo metodai yra gydymas medikamentais, chirurginis auglio pašalinimas bei spinduliuotė. Dažnai naudojama ir visų gydymo metodų kombinacija.
Negydomų pacientų mirtingumas, yra 2-4 kartus didesnis.
„Problemos, su kuriomis susiduria pacientai ir jų artimieji, yra labai jautrios: greita nuotaikų kaita, psichologinės problemos dėl pasikeitusios išvaizdos bei neigiama aplinkinių reakcija. Pacientai dažnai priversti avėti nepatogią avalynę, daugelis kenčia stuburo ir sąnarių skausmus, turi odontologinių problemų, – vardina ne tik sveikatos problemas „Aušvis“ vadovė. – Dauguma sergančiųjų šia liga nustoja bendrauti su aplinkiniais bei siekti tikslų gyvenime, užsidaro savyje, nesijaučia mylimi. Tad pablogėja ne tik fizinė, tačiau ir psichologinė savijauta.“
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šia liga serga 40-70 žmonių iš milijono. Kasmet nustatomi 3-4 nauji ligos atvejai milijonui gyventojų. Nors oficialios statistikos nėra, Lietuvoje sergančiųjų akromegalija yra apie 150-180. Mūsų šalyje akromegalija sergančiuosius vienija draugija „Aušvis“, įkurta 2012 m. Šiuo metu joje – 22 nariai.
