Simptomai – lengvai supainiojami
Akušerio ginekologo T.Lūžos teigimu, vidutiniškai menopauzė moteris užklumpa einant maždaug 50-uosius gyvenimo metus. Apie prasidėjusius pokyčius organizmas moterims praneša pačiais įvairiausiais signalais.
„Pagrindiniai ankstyvieji menopauzės simptomai yra nepasirodančios mėnesinės, „karščio bangos“, padidėjęs prakaitavimas, nuotaikų kaita, nemiga, nerimas, lytinio potraukio nebuvimas, suprastėjusi koncentracija ar atmintis. Nors atrodytų, kad pastebėti tokius simptomus nėra sudėtinga, dažnai moterys juos prirašo kitoms sveikatos būklėms. Pavyzdžiui, menopauzės simptomai iš esmės panašūs į sutrikusią skydliaukės veiklą žyminčius signalus ar kitas ligas, todėl kartais susipainioti nesudėtinga“, – sako T.Lūža.
Specialistas vardija ir kitus vėlyvesnei menopauzės stadijai būdingus simptomus – tai išsausėjusi makštis, makšties gleivinės pakitimai, šlapimo nelaikymas, svorio augimas, plaukų slinkimas ir nagų lūžinėjimas ir kiti. „Galiausiai, vėlyvuoju laikotarpiu po menopauzės pasireiškia širdies kraujagyslių ligos, kaulų retėjimas – osteoporozė ir centrinės nervų sistemos ligos, tokios kaip Alzhaimerio liga ir panašiai.“, – sako T.Lūža.
Pasak T.Lūžos, norėdamos įsitikinti, kad pasireiškę simptomai išties žymi prasidėjusią menopauzę, moterys turėtų kreiptis į gydytoją ginekologą, kuris atliks ištyrimą ir rekomenduos atlikti papildomus hormoninius tyrimus iš kraujo serumo, tokius kaip folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), estradiolis ar antimiulerinis hormonas (AMH) ir pan. Tyrimų rezultatai parodo realius pokyčius moters organizme ir leidžia suprasti, ar savijautos pokyčiai išties sietini su nauju etapu, ar žymi kitus organizmo sutrikimus.
Kaip slopinti?
Akušerio ginekologo T.Lūžos teigimu, gera žinia ta, kad menopauzės simptomus galima slopinti. Tam, pasak specialisto, galima pasitelkti kelias skirtingas priemones.
„Jei menopauzės laikotarpiu moterį kankina pablogėjusi emocinė būklė ar nemiga, vienas iš būdų tokius simptomus sumažinti galėtų būti padidintas fizinis aktyvumas. Fizinis krūvis – įvairios mankštos, treniruotės sporto klube ar tiesiog kasdienis pasivaikščiojimas gryname ore – padeda atstatyti psichologinę pusiausvyrą, gerina miego kokybę, taip pat atsiliepia bendrai kūno būklei, mažina osteoporozės riziką“, – sako T.Lūža.
Kitas variantas, pasak specialisto, galėtų būti įvairūs atpalaiduojantys masažai, padedantys atsikratyti streso ir gerinantys kraujotaką. Subalansuoti iššūkį priimantį organizmą moterims padeda ir sveika mityba – į racioną reiktų įtraukti daugiau daržovių, sojos, pieno produktų ir jo gaminių, skaidulų turinčių produktų.
„Galiausiai, prasidėjusi menopauzė reiškia tam tikrų moteriškų hormonų kiekio moters organizme pokyčius, kas ir lemia didžiąją dalį simptomų. Norint varginančius simptomus slopinti ryžtingai, moterims patartina išsiaiškinti, kokių tiksliai hormonų organizme menopauzės laikotarpiu trūksta, ir kompensuoti jų stygių. Išsiaiškinti hormonų kiekį moterims padės specialūs tyrimai, o kompensuoti trūkumą – tinkamai parinkti papildai ir vaistai“, – sako T.Lūža.
