Alergiškus vaikus auginančių mamos pranešime žiniasklaidoje teigia, kad tenka susidurti su daug problemų – tiek mitybos, tiek psichologinių, kurias išspręsti be specialistų pagalbos – neįmanoma.
„Jei paklaustumėte, ko mano vaikas negali valgyti, man būtų lengviau išvardinti, ką jis gali”, – pasakoja 3 metų sūnų Matą auginanti Daiva Ragauskė. „Nuo netinkamo maisto – net ir vištienos, avižų, pieno produktų – vaikui iškart atsiverdavo žaizdos, kurias tepdavome hormoniniais vaistais, todėl visuomet eidami į svečius akylai stebėdavome, ką vaikas dedasi į burną, namuose kiekvieną vakarą ruošdavome specialiai tik vaikui tinkamą vakarienę atskiruose, tik jam skirtuose induose, stengdavomės varijuoti su tais keliais produktais“, – pasakoja ji.
„Sūnus susirgo atopiniu dermatitu būdamas septynių mėnesių. Artėjant trijų metų gimtadieniui alerginės reakcijos nuslūgo. Tik dabar, mažomis porcijomis pradedame valgyti beveik viską ir atsargiai susipažįstame su dar neatrastais skoniais“, – neslepia džiaugsmo mama.
Pasak jos, sunkus procesas alergišką vaiką integruoti į darželį, nes tai reikalauja glaudaus šeimos ir darželio administracijos bendradarbiavimo. Vis dėlto, stiprias alergines reakcijas turinčių vaikų šeimos dažniausiai renkasi privačius darželius, kuriuose – mažesnės grupės ir daugiau dėmesio specialiems vaikų poreikiams, kuriuos stengiasi užtikrinti ir administracija, ir maitinimą tiekiančios įstaigos.
Vaikų darželių ir mokyklų maitinimo įmonės „Namų dvasia“ direktorė Eurika Turonienė teigia, kad jos darbe nuolat tenka susidurti su šeimomis, auginančiomis labai rimtomis alergijų formomis sergančius vaikus, kurių mityba tampa kasdieniu iššūkiu.
„Labai svarbūs psichologiniai faktoriai, nes vaikai jaučia ir mato, kai jiems maista patiekamas „ne iš to paties puodo, kaip visiems“, jis jaučiasi kitoks, negali socializuotis su grupe. Išties labai trūksta psichologinės literatūros ir patarimų, kaip šią problemą spresti per psichologinę prizmę. Ypatingai sunkūs atvejai yra tie, kai vaikams alergija išryškėja tik vėliau ir tenka kardinaliai keisti visus mitybos įpročius“, – pasakoja E.Turonienė.
Alternatyvos – ar jos egzistuoja?
„Gebėjimas paruošti skanų, visavertį ir nuolat kitokį patiekalą alergiškam vaikui reikalauja išties aukšto virėjų pilotažo, tačiau alternatyvų tikrai yra. Pavyzdžiui, viena dažniausių alergijų yra kiaušiniai, o vaikai juk taip mėgsta blynus! Mes atradome, kaip alergiškam vaikui iškepti blyną taip, kad jis jį valgytų kaip ir kiti – vietoj kiaušinio dedame bananą arba kriaušę, kuri atlieka tą pačią „suklijavimo“ funkciją, kaip ir kiaušinis“, – pasakoja E.Turonienė.
Pasak jos, kartais į įstaigą kreipiasi alergiškų vaikų tėvai, rankose laikydami siaurą, vos 15 produktų, kuriuos galima vartoti, sąrašą. „Tai yra rimta užduotis virėjui, reikalaujanti kompetencijos, nes reikia sugalvoti, kaip iš tokio skurdaus sąrašo užtikrinsime vaikui įvairovę, negana to, maistas turi atrodyti gražiai, ir, žinoma, būti skanus”, – sako moteris. Anot jos, sprendimų ir alternatyvų šioje situacijoje rasti tikrai galima, tačiau jie turi būti pagrįsti ir patikrinti srities specialistų.
