– Ar astma sergantys pacientai pakankamai gerai supranta, kaip reikia teisingai vartoti vaistus nuo astmos?
– Sergantiesiems astma šiuo klausimu iš tikrųjų kyla daug problemų, kadangi astmai gydyti vaistai daugiausia yra vartojami inhaliaciniu būdu, t.y. juos įkvepiant iš specialių prietaisų. O tai padaryti teisingai reikia išmokti.
Jeigu pacientas nemoka, nesugeba to padaryti teisingai, nukenčia gydymas, arba gydymo efekto iš viso nėra.
Kita dažnai pasitaikanti problema – vaistų nutraukimas, t. y. kai sergantysis astma, pasijutęs geriau, nutraukia vaistų vartojimą, galvodamas, jog liga jau yra išgydyta. Tačiau astma yra lėtinė liga, kurios gydymas gali tęstis visą gyvenimą.
Savavališkai nutraukus gydymą, liga dažniausiai atsinaujina po kelių dienų ar savaitės, ir vėl visą gydymą tenka pradėti nuo pradžių.
– Koks turėtų būti maksimalus teisingo ir reguliaraus gydymo rezultatas? Ar sergantieji astma gali gyventi pilnavertį gyvenimą (užsiimti aktyvia fizine veikla ir pan.)?
– Jeigu astma yra gydoma teisingai, pacientas neturi jausti jokių ligos simptomų (dusulio, priepuolinio kosulio, spaudimo krūtinėje, dusulio priepuolių fizinio krūvio metu).
Priešingu atveju, kai simptomai ir ligos paūmėjimai kartojasi, tai dažniausiai yra neteisingo, nepakankamo gydymo pasekmė.
– Ar patys pacientai gydytojui išsako nusiskundimus?
– Ne visada, kadangi daugelis galvoja (ypatingai tie, kas serga ilgus metus), kad jausti kai kuriuos simptomus yra normalu, ir dažniausiai pasako tik tai, kas juos labiausiai neramina.
Jeigu astma yra gydoma teisingai, pacientas neturi jausti jokių ligos simptomų
Tarkime, kartais, sergant astma, dažnai yra ir alerginė sloga. Tačiau žmonės ne visada supranta, kas yra sloga ir įsivaizduoja, jog sloga yra tik tada, kai iš nosies teka sekretas, ir ją reikia šnypšti.
O kada jie jaučia, kad yra sutrikęs kvėpavimas per nosį, užburkusi nosis, nesupranta, kad tai yra tos pačios ligos požymiai, nepasisako gydytojui, ir liga nėra gydoma. Negydoma sloga pablogina astmos eigą.
– Kaip pasiekti maksimalų gydymo rezultatą? Ir kodėl ne visi šį rezultatą pasiekia?
– Tam, pirmiausia, yra būtinas paciento ir gydytojo bendradarbiavimas, nuolatinė sergančiojo astma priežiūra, pakartotina vaistų vartojimo technikos kontrolė, ligos paūmėjimų prevencija.
Dažna problema, jog gydytojai yra labai užimti ir, išrašę inhaliuojamų vaistų receptą, neišmoko paciento kaip teisingai naudoti inhaliatorių, nepatikrina kito apsilankymo metu, ar tikrai vaistai vartojami teisingai.
sergant astma ir ją tinkamai gydant, galima gyventi pilnavertį gyvenimą, nejausti diskomforto, jokių simptomų, sportuoti, keliauti
Skuba ir patys pacientai. Gavę ilgalaikio gydymo vaistų receptą, pusmečiui „išnyksta“ iš gydytojo akiračio.
Netinkamai vartodami vaistus ir nesijausdami geriau, žmonės palaipsniui ima manyti, jog astmos gydymas negali būti neefektyvus, ir visą tą laiką kenčia, įsivaizduodami, kad tokia jų gyvenimo lemtis.
Atvykus pas gydytoją būtina išsakyti visus negalavimus bei kilusias problemas. Susirgus virusine infekcija, būtina gydytis, nes tai yra dažniausia astmos paūmėjimų priežastis.
Kartais toks astmos paūmėjimas gali išsivystyti į labai sunkią būklė, kuri gali grėsti gyvybei – net ir lengva astma kartais gali baigtis sunkiomis pasekmėmis, jeigu ji nėra gydoma.
Astmos eigą kontroliuoti gali padėti specialūs prietaisai (pefmetrai), kurių pagalba pats pacientas namuose gali pasitikrinti savo kvėpavimo funkciją (išsimatuoti didžiausią iškvėpimo srovę).
Svarbu suprasti, jog sergant astma ir ją tinkamai gydant, galima gyventi pilnavertį gyvenimą, nejausti diskomforto, jokių simptomų, sportuoti, keliauti ir t.t.
Tačiau jeigu pacientas neis pas gydytoją, kuris paaiškins, kokia tai yra liga, kokios gali būti pasekmės, kaip reikia vartoti vaistus ir kokios yra jų vartojimo ypatybės (jei nesilaikys vaistų vartojimo nurodymų), tai tą lėtinę, iki gyvenimo pabaigos besitęsiančią ligą suvaldyti tampa labai sunku.
Rubriką remia:
LT/AST/0008/15
