– Kokie pirmieji ženklai išduoda Alzheimerio ligos grėsmę? Kada turėtų suklusti pats asmuo ir jo artimieji?
– Dažnai ligos pradžia nepastebima, tik kartais pradeda keistis elgesys, pomėgiai – buvęs aktyvus, daug bendraujantis asmuo tampa pasyvesnis, nustoja domėtis tuo, kas neseniai žadino aistrą gyventi. Aktyviai keliaujantis, einantis į koncertus ir renginius asmuo nebetenka susidomėjimo, nenori su niekuo bendrauti, net išeiti iš namų.
Pradeda užmiršti nesenus įvykius, todėl kartais tai tampa priežastimi, kodėl nenori susitikti su draugais, giminaičiais. Neretai artimieji į tai nelabai kreipia dėmesio, nes mano, kad su amžiumi natūralu, jog siaurėja interesų ratas, iš namų nesinori išeiti dėl silpstančios sveikatos. Bet neretai tai jau yra Alzheimerio ligos pranašas.
– Vadinasi, pagalbos į gydytojus galime kreiptis per vėlai?
– Liga diagnozuojama vertinant paties paciento nusiskundimus, nors neretai jis niekuo nesiskundžia. Taip pat remiantis artimųjų išsakomais pastebėjimais. Yra atliekama galvos kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tyrimas, kraujo tyrimai, taip siekiama atmesti skydliaukės, kepenų, inkstų funkcijos sutrikimus, nes tai irgi gali lemti atminties sutrikimus. Taip pat vertinama, ar nėra vitamino B12 deficito. Tam tikrais atvejais atliekami ir genetiniai tyrimai.
Alzheimerio liga – viena iš dažniausiai pasitaikančių demencijos formų sulaukus vyresnio amžiaus. Jai tenka 60–70 proc. visų demencijos formų. Kraujagyslinė demencija, atsirandanti po kraujotakos sutrikimų, sudaro 15 proc. ir dar 15 proc. tenka visoms kitoms demencijoms: Lewy kūnelių, frontotemporalinei ir kt.
– Kas vyksta žmogaus organizme, kai suserga Alzheimerio liga?
– Kai susergama Alzheimerio liga, plonėja nervų skaidulos, vyksta lėtinė neurodegeneracija, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas, proteinas Tau), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai.
Jeigu susergama jaunesniame amžiuje, neretai pirmasis simptomas yra kalbos sutrikimas, pamirštami paprastų daiktų pavadinimai.
Dėl to keičiasi elgesys, prastėja atmintis – ypač naujos informacijos įsiminimas ir trumpalaikė atmintis, keičiasi interesai, apima apatija, vargina nuotaikų kaita. Ši liga dažniausiai nustatoma vyresnio ir senyvo amžiaus žmonėms, tačiau pasitaiko atvejų, kai Alzheimerio liga diagnozuojama ir gana jauname amžiuje.
Jeigu susergama jaunesniame amžiuje, neretai pirmasis simptomas yra kalbos sutrikimas, pamirštami paprastų daiktų pavadinimai, trūksta žodžių, sakiniai tampa trumpi.
– Kokios šiuo metu sergančiųjų šia liga prognozės? Ar Alzheimerio liga turi įtakos gyvenimo trukmei?
– Tai lėtinė, progresuojanti neurodegeneracinė liga. Jeigu suserga jaunesnio amžiaus žmogus – nuo 50 iki 65 metų, liga greičiau progresuoja, tad išgyvenamumas trumpesnis nei tų, kurie suserga sulaukę beveik 80 metų.
Jeigu susergama jaunesniame amžiuje, išgyvenamumas – 5–7 metai, jei vyresniame – apie 10 metų.
– Ar įmanoma suvaldyti, pristabdyti Alzheimerio ligą?
– Nors ši lėtinė progresuojanti liga šiandien vis dar nėra išgydoma, ją vis tiek būtina gydyti tikintis, kad nors kiek sulėtės progresavimas. Labai svarbu nuolat konsultuotis su gydančiu neurologu, kad būtų įvertintas ligos progresavimas, gretutiniai simptomai. Tai svarbu ne tik sergančiajam, bet ir artimiesiems, kurie juo rūpinasi.
– Artimiesiems turbūt irgi nelengva, kai brangus žmogus serga tokia liga?
– Artimiesiems taip pat būna labai sunku ir dažnai iškyla dilema – slaugyti sergantįjį patiems ar ieškoti profesionalų pagalbos. Jeigu sergančiojo Alzheimerio liga artimieji tikrai žino, kad negalės slaugyti jo namuose iki paskutinės dienos ir reikės apgyvendinti slaugos įstaigoje, rekomenduojama tai padaryti kuo anksčiau, kad pacientas galėtų prisitaikyti prie naujos aplinkos.
– O ar įmanoma užbėgti šiai ligai už akių?
– Egzistuoja įvairių rekomendacijų, pavyzdžiui, Viduržemio jūros dieta kaip profilaktika neurodegeneracinėms ligoms: valgyti daugiau jūros produktų, alyvuogių, vartoti alyvuogių aliejaus, daug šviežių daržovių. Vis dėlto moksliškai patvirtintos šios ligos profilaktikos kol kas nėra. Kasmet vykdoma labai daug klinikinių tyrimų tikintis rasti patogenezinį gydymą, suvaldyti ligos progresavimą, bet dar nėra būdo tai padaryti.
